Laimingas pasivaikščiojimas

Grįžinėju sau pasišvilpaudamas iš sporto klubo. O ko gi nešvilpauti; saulelė žaviai šypsosi, paukštukai čiulba, katinai miaukia ir šunys kojas kilnoja. Pavasaris. Iki namų ranka paduoti  – tik geležinkleio bėgius pereiti, o ten jau kelintas namo kampas jau ir mano. Keliu lėtai važiuoja pasatas, kuris staiga sustoja šalia manęs. Atsidaro langelis, keleivio vietoje sėdinti juodaplaukė […]

toliau...

Šaltas, puikus rytas!

Rytas šaltas ir speiguotas, tokie Serbijoje pasitaiko retokai. Prisimenu jaunas dienas ir išsliūkinu į kiemą valyti sniegą. Tai  –  pati geriausia mankšta. Grynas oras, fiziniai pratimai. Pamatau, kad išvažiavimas iš kiemo užstatytas. Kaimynas iš kito namo kažkodėl savo mersą pastatė taip, kad įmanoma tik praeiti, o automobiliu neprasmuksi niekaip. Man, kaip tikram lietuviui, staiga prireikia […]

toliau...

Kaip mano teta vyną iš po skverno pirko

O buvo taip. Susitiko dvi senos draugės. Turiu pažymėti, kad ne amžiumi senos, o tik draugauja senai. Ir apskritai, senų moterų nebūna, tik šalia jų besitrinantys ir nesugebantys įvertinti moteriškos brandos apsisnargliavę pacukai. Veiksmas vyko Pakruojo rajone, tokiam nedideliam miestely, kurio pavadinimo nesakysiu, nes galiu vietiniams meškos paslaugą padaryti. Taigi, merginų susitikimas vyko ne be […]

toliau...

Mano Sausio tryliktoji

Žiūriu, pasidarė madinga pasipasakoti, ką pats veikei sausio 13 d, 1991 metais. Metai taip greitai bėga, kad beveik visos detalės smarkiai išbluko, bet kai ką atsimenu ir aš: juk tada buvau jau vyras pačiame jėgų žydėjime, man buvo 24 metai. Gyvenau tada Kaune, viename iš Slabodkės daugiabučių, o tą lemtingąjį vakarą su žmona sėdėjome prie […]

toliau...

Smulkūs pinigai

Vaikštom su moterimi po miestelį  –  iškvėpinėjam per dieną biuruose įkvėptas dulkes bei kitokias nuosėdas. Kieme tarp daugiaaukščių prie mūsų ramiai prieina toks iš išvaizdos savimi pasitikintis jaunuolis, kokių 18 metų, treninguotas, su mobiliaku rankoje.  –  Sveiki,  –  sako vaikinas.  –  Nepatogu sakyti, bet gal galėtumėte duoti 20 dinarų (apie 17 eurocentų)? Net sustoju iš […]

toliau...

“Anų” laikų telefoniniai nuotykiai

153. Toks buvo mūsų pirmasis telefono numeris, dar kai gyvenau Šeduvoje, apie kokius 1973 metus. Juokinga, tiesa? Trys skaičiukai, o tai reiškia, kad miestelyje daugiau 1000 numerių niekas net neplanavo. “Po perkūnais, tas žaltys vėl padarė savo!”  –  net kieme girdėdavau tėčio, dirbusio melioracijoje, darbų vykdytoju, prakeiksmus telefonu kokiam nors brigadininkui ar viršininkui. Reikia pastebėti, […]

toliau...

Bedievio sapnas apie Dievą

Šiąnakt sapnavau dar įdomiau. Turėjau susitikimą su Dievu. Taip, jis iš tikrųjų toks malonus seniokas, žilais plaukais, sidabrine, ilga barzdele.  –  Sveiki,  –  pasisveikinau visas išsišiepęs.  –  Labukas,  –  ramiai, žydromis akimis pažvelgė į mane Dievas.  –  Aš… aš nežinau, kaip čia papuoliau, bet noriu iš karto pasakyti, kad Žemėje į jus netikėjau.     – […]

toliau...

Keistas katinas

– Jei jau į sodą važiuojam, reikia ir katinams kažką nuvežti, – pasakė sesuo. – O ką, ten yra katinų? – paklausiau. – Yra. Ir ne vienas. Ateina iš kitų sodų. Visada, kai nuvažiuoju, paimu kokio nors maistelio. – Tai gerai, pakeliui kur nors sustosim, paimsim. Pakeliui papuola “Aibė”. Greitai išsirenkame dėžutę pačio pigiausio katiniško […]

toliau...

Balti arkliai

Pamenu, maždaug apie 1989 metus važiavau autobusu iš Kauno į Jurbarką. Tais laikais autobusai būdavo sausakimši, tuo labiau, kad gerai pamenu, jog buvo penktadienis: visi studentai iš miestų grįžtą į savo kaimelius bei miestelius. Susigrūdę stovime autobuse, visi linksmi  –  juk namuose esame laukiami, šnekamės, kvailiojam. Staiga pro langą pamatau du kupranugarius. Pirma reakcija: aš […]

toliau...

Turguje

 –  Trys kempinėlės už penkiasdešimt!   –  priėjus turgų pasitinka pirmieji prekiautojai.  –  Levandos, levandos, levados,  –  moteriškė kiša kažkokius mėlynos spalvos maišelius.  –  Po šimtą!  –  Peiliai, galandu peilius,  –  jau kiek tyliau reklamuojasi pagyvenęs vyras. Šalia jo  –  rankinis aparatas su akmeniu galandymui.. Prasispraudžiam pro pirmąjį gynybinį ruožą, įeinam į didelę aikštę, dengtą peršviečiamu […]

toliau...

Mirtis, žadinanti gyvenimui

Vieną mano graikiškų atostogų dieną paplūdimyje buvo gana banguota. Vanduo šiltas, skaidrus, švarus, šokinėti per bangas  –  vienas malonumas. Visą dieną prasiturškęs, nuspręndžiau, kad ryt elgsiuos taip pat. Nes labai patiko. Naktį pakilo smarkus vėjas, todėl sekančią dieną bangos buvo trigubai didesnės. Draugai ir mano moteris patarinėjo į vandenį nelįsti, tą patį sakė ir paplūdimio […]

toliau...

Dvi savaites trūkęs egzorcizmo seansas katėms

„…Viltis miršta paskutinė…“ – mąsčiau eidamas į barą, Norėjosi nusigerti, užsimiršti ir, pagaliau, grįžus namo pakliūti į švarų, šviežumu kvepiantį savo kambarį, kuris, realybėje, dvokė labiau už mano jau dvi savaites nešiojamas kojines… Dalykas tame, kad gyvenu su savo ligota motina. Ji – tiesiog Dievo avelė, nei musės, nei kokio kito vabalėlio nenuskriaus. O ką […]

toliau...