Senbernis Petras ir tarakonai

Iki tol Petras gyveno labai gerai. Dviejų kambarių butas, minimalus apstatymas, televizorius. Žmonos ir vaikų nebuvo, bet Petrą tai tenkino. Kiti jį vadinu senberniu, tačiau Petras dėl to nesijaudino. Vieną dieną Petras virtuvėje susidūrė su rudu blizgančiu tarakonu (Blatta orientalis). Tarakonas, metęs žvilgsnį į netikėtą naktinį svečią (naktimis Petras mėgdavo lankyti šaldytuvą), mandagiai pasišalino, tačiau […]

toliau...

Maltiečių sriuba maximoje

Eilė prie kasos. Kasininkė įgudusiais judesiais skenuoja prekes ir stumia jas į priekį, toliau nuo savęs. – Trylika eurų! – garsiai šūkteli. Senyva moteris į medžiaginę, turbūt pačios siūtą terbelę krauna kiaušinius, duoną ir didelę pakuotę varškės. Bando skubėti ir negaišinti nei valdingos kasininkės, nei pirkėjų, nors senos, gyslotos rankos nelabai klauso. Iš kažkada buvusio […]

toliau...

Kokie vaikai? Mums patiems vietos per maža…

Mano draugas- vaikinas rimtas, gyvenimo matęs ir visur pabuvojęs. Iki kalėjimo pabaigos buvo likę tik du mėnesiai, kai jo žmona atvyko į ilgalaikį pasimatymą. Nuostabi moteris: aštuonerius metus laukė… Ir štai, prieš pat pabaigą, vyrui parašė, kad nėščia. O jis vaikų troško be galo. Ypač mergaitės. Apsidžiaugė neišpasakytai. Kai išėjo pro įkalinimo įstaigos duris, jį […]

toliau...

Senelis pasakojo…

–  Ir dar senelis pasakojo, kad visi matė, jog valdantieji nusišneka, tačiau niekas nieko nedarė.  – Negali būti! Nemeluok, Augi, to negalėjo būti!  – Galėjo, galėjo. Senelis pasakojo. Jų laikais valdininkai kyšius imdavo, kad priimti kokį nors kyšį duodančiąjam palankų įstatymą.  – Nusišnekėjo tavo senelis. Tai  – neįmanoma.  – Ir dar daug ką pasakojo…  – […]

toliau...

Laimės parkas I

Pradžia I.  – Tėti, mes tau turime dovaną, kokios seniai neturėjai,  – paslaptingai pranešė dukra.  – Dovaną…  – tyliai pakartojo tėvas.  – Kad man jau nieko nereikia.  – Reikia, oi kaip reikia!  – šypsojosi moteris.  – Tik,  – pritilo ji,  – gaila, kad nėra mamos, jai dovana taip pat labai patiktų…  – Nieko, dukrele, aš […]

toliau...

Keistas gyvenimas

Tai va, nuvariau į turgų nupirkti obuolių, vietoj majonezo, ir man atsitiko toks įdomus dalykas. Einu sau apsipirkęs – ant pečių kuprinė, pilna ne tik obuolių, bet ir kitokių gėrybių, rankoj maišelis su kiaušiniais (vištos), žiūriu, močiutė sustojusi prie bordiūro, bando nulipti. Vienoj rankoj du plastikiniai maišeliai, kažko pilni, kitoj – pintas krepšys. Na, priėjau, […]

toliau...

Šmaikštumas

– Pas jus kurmių būna? – teiravosi į svečius užsukęs kaimynas, pilna burna kimšdamas trešnes ir stebėdamas, kaip laistau pievelę. – Būna, – buvau lakoniškas. Trešnių nebuvo gaila, tingėjau leistis į ilgas kalbas. – Ką darot? – buvo įkyrus. – Visaip… Yra tokios karbito granulės. Įberi į urvą, užkasi, ten tos dujos po truputį sklinda, […]

toliau...

Kaip žmogus alumi vėžį išgydė

Pamokantis pasakojimas su epilogu. Seniai seniai, dar kolūkių laikais vienoje gyvenvietėje, netoli Vadaktų (o gal ir pačiuos Vadaktuos) gyveno sau šeimyna ir žemelę dirbo. Kolūkio ir savo. Vaikai jau buvo užaugę, į miestą išlėkę. Liko šeimos galva su savo moteriške. Kartą vyras pasijuto taip prastai, kad pora susiruošė pas daktarus, vyko ar tai į Panevėžį, […]

toliau...

Metalo mėgėjas

Šiandien pasirodė mano tikrasis veidas. Sapnavau, kad susitikau su geru draugu, kuris pasakė, kad man paruošė siurprizą. Susidomėjęs laukiau, ką gausiu dovanų. – Štai šios piliulės – ne paprastos! – draugas pradėjo kiek iš toliau. – Žinau, kad tu nevartoji alkoholio, jos bus tau labai naudingos. – Kartais vartoju, – nedrįsau meluoti. – Na, kad […]

toliau...

Piktas šuo

Šiandien grįžtant iš sporto klubo buvau išgąsdintas: siauroje gatvelėje, mano galvos aukštyje, žinoma, užtvertoje terasoje, staigiai išbėgo vilkšunis ir pradėjo smarkiai apsiputojęs loti. Viskas įvyko tikrai netikėtai, todėl ne tik, kad atšokau tarsi spyruoklė, bet ir širdis sustreikavo. Po sekundėlės užplūdęs adrenalinas ją išgelbėjo, o aš atsitraukiau nuo nuo tvoros ir pradėjau garsiai ir turiningai […]

toliau...

Motyvacija sportuoti

Tuo metu, kai Aurelijus svarsto variantus, kurie padėtų vaikams mokyklose pradėti maitintis “teisingu” maistu, atmintyje iškilo atsitikimas, įrodantis, kad jei kažko labai trokšti, jokios kliūtys nebaisios. Štai, vienas iš svarstomų variantų  – kebabines ir kitokias “gėrį” pardavinėiančias lafčiūrkes iškelti tokiu atstumu, kad jaunimas nespėtų atbėgti ir pasinuodyti baisiu turkišku kebabu ar žiauriuoju lietuviškuoju čeburėku. Pamenu, […]

toliau...

Laimingas pasivaikščiojimas

Grįžinėju sau pasišvilpaudamas iš sporto klubo. O ko gi nešvilpauti; saulelė žaviai šypsosi, paukštukai čiulba, katinai miaukia ir šunys kojas kilnoja. Pavasaris. Iki namų ranka paduoti  – tik geležinkleio bėgius pereiti, o ten jau kelintas namo kampas jau ir mano. Keliu lėtai važiuoja pasatas, kuris staiga sustoja šalia manęs. Atsidaro langelis, keleivio vietoje sėdinti juodaplaukė […]

toliau...