Apie 1930 metus visuotinis nutukimas ir širdies ligos buvo dar tik horizonte ir tuometinė visuomenė dėl to nesijaudino. Tačiau jau 60  –  aisiais metais širdies ir kraujagyslių ligos tapo masiniu žudiku, atkeliavusiu iki šių dienų. 1977 metais, tokie maisto produktai, kaip kiaulių taukai bei lašiniai, buvo pripažinti “oficialiais” baisiųjų ligų kaltininkais.

Pirmasis kukurūzų aliejaus aprašymas pasirodo tik 1930 metais, maždaug tada į JAV atkeliauja ir soja. 1910  –  1970 metais gyvulinės kilmės riebalų vartojimas krenta visu 21%, polinesočiųjų augalinės kilmės riebalų (kartu su margarinu) suvartojimas padidėja  … 400%, perdirbto maisto ir cukraus vartojimas   –  60%!

Ir štai, kažkokie proto bokštai dėl visų ligų ir sveikatos sutrikimų nusprendžia kaltinti būtent gyvulinės kilmės riebalus!

Dalykas tame, kad sotieji riebalai buvo tyrinėjami kartu su transriebalais, tarsi jie būtų vienas ir tas pats produktas. Deja, išorinis panašumas  –  tai vienintelis dalykas, ką bendro turi šie absoliučiai skirtingi riebalai. Net ir šiandien, google’s paieškoje įveskite “saturated fats”, ir jums išmes paveikslėlius, kuriuose matosi greito maisto patiekalai, mėsos pusfabrikačiai, įvairus apskrudintas maistas.

Net ir šiandien, google’s paieškoje įveskite “saturated fats”, ir jums išmes paveikslėlius, kuriuose matosi greito maisto patiekalai, mėsos pusfabrikačiai, įvairus apskrudintas maistas.

O juk žinome, kad greito maisto “restoranuose” (nepykit, ranka nekyla šias šėryklas vadinti restoranu be kabučių) kepimui naudojami rafinuoti aliejai ir margarinai, o ir vieni ir kiti savo sudėtyje turi transriebalų.

Iš tikrųjų, jei pasaulyje būtų gerbiama tiesa, ieškant paveikslėlių su užrašu “saturated fats”, google’as turėtų rodyti visai kitokius produktus: kokosą, mėsą, sūrius, kiaušinius. Paveikslėliuose turėtume matyti produktus, kurių sudėtyje yra sočiųjų riebalų, o ne transriebalų.

ankstesnio teksto jau žinote, kad sočiosios riebalų rūgštys ne visada vienodos. Dešimties, šešiolikos ir dvidešimt keturių vagonų traukinukai skiriasi. Kuo riebalų rūgštys trumpesnės  –  tuo skystesnės kambario temperatūroje, kuo ilgesnės  –  tuo tirštesnės.  Ir šios riebalų rūgštys yra stabilios, nes vagonuose nėra įsimylėjusių porelių (kad suprastumėte šį tekstą, privalote perskaityti senesnį straipsnelį apie riebalus)

Šis stabilumas mums yra labai reikšmingas. Raudonųjų kraujo kūnelių membranose daugiausia yra būtent 16 vagonų ilgio riebalų rūgščių (31%). Ląstelių sudėtyje taip pat apie 50% riebalų rūgščių   –  sočiosios. Mūsų ant kūno kaupiami riebaliukai  –  taip pat sotieji riebalai, nes jie   –  labai efektyvus energijos šaltinis ir būtent sotieji riebalai negenda. Kiaulių taukai, kiti gyvulinės kilmės riebalai daugiausia susideda iš 16 ir 18 vagonų ilgio traukinukų.

Šiai dienai ši informacija  –  gerai žinoma, ištirta, įrodyta. Šiandien jau paskelbtos metaanalizės, įrodančios, kad paskutinius 20 metų dietologai skendo pavojinguose klystkeliuose. Ir ši tema nebeturėtų būti eskaluojama: karas prieš riebalus jau pasibaigęs, įskaitant ir sočiuosius riebalus.

Bėda tame, kad apie karo pabaigą dar ne visi girdėjo  –  netgi priėmime pas kardiologą jums gali būti pradėti reklamuoti įvairūs “sveiki” augalinės kilmės aliejai, o kovai su diabetu jums gali būti rekomenduojamas nuriebintas maistas.

Tikiuosi, kad dabar jau suprantate, kad tokios pasenusios kai kurių medikų rekomendacijos yra absoliučiai neveiksmingos ir, kas blogiausia  –  labai kenksmingos.

Kiek sočiųjų riebalų naudoti?

Dabartiniai dietologai rekomenduoja, kad bent 25% kalorijų gautume su riebalais. Tame tarpe:

50% iš polinesočiųjų riebalų;

35% mononesočiųjų;

15% sočiųjų.

Tačiau tai nei kiek nepanašu į mūsų gyvenimo pradžią, nes būdami kūdikiais iš riebalų gaudavome net 53% energijos!

O riebalų sudėtis buvo štai tokia:

15% polinesotieji riebalai;

35% mononesotieji;

50% sotieji.

Nežiūrint į tai, kad suaugusiems rekomenduojama tiek mažai riebalų, oficialieji dietologai sutinka su tuo, kad vaikams, iki pilnos brandos, riebalų vartojimas jokiu būdu negali būti ribojamas. Nuo 53% energijos iš riebalų, jis palaipsniui, iki 18 metų amžiaus, turėtų sumažėti iki maždaug 30%.

Kas susiję su suaugusiaisiais  –  vakariečių mitybos įpročių tyrimai, atlikti dar tais laikais, kai televizija neturėjo įtakos maisto pasirinkimui, parodė, kad vidutinis riebalų vartojimas buvo 30  –  43% nuo bendros maisto energetinės vertės. Riebalų rūgštys buvo štai tokios:

15% polinesočiosios;

35% mononesočiosios;

50% sočiosios.

Taigi, nors vartojamų riebalų kiekio santykis mūsų mityboje, priklausomai nuo amžiaus, skiriasi (nuo 53% vaikystėje iki 30-40% subrendus), tačiau riebalų rūgščių santykis išliko toks pat, mat, anksčiau jis nebuvo gadinamas nei aliejais, nei margarinais.

Šiais laikais ilgalaikė viduržemio jūros dieta laikoma palankiausia sveikatai. O juk dietoje net 40  –  45% energijos gaunama iš riebalų! Svarbiausia, kad dietoje yra labai mažai nestabilių polinesočiųjų riebalų, o daugiausia naudojama tyro alyvuogių aliejaus, kuriame dominuoja  mononesočiosios riebalų rūgštys

Kai pažiūrime aukščiau pateiktus duomenis, prieiname išvados, kad vakarietiška normali mityba  –  nuo 53% “vaikiško” riebalų vartojimo, tarsi savaime “pereina” į tuos 30  –  40%.

Kur esate jūs? Tarp tų “oficialių” 25%,  “viduržemiškų” 40% ar “ketogeniškų” 60  –  70%? Tai jūsų asmeninis reikalas ir pasirinkimas.

Jei kepimui ir virimui naudojate stabilesnius riebalus ir suvokiate, kad vartoti nuriebintą maistą niekada nebuvo natūralu  –  jūs gerame kelyje.

Kaip matote, sočiųjų riebalinių rūgščių pasaulis gana margas. Gaila, kad apie jį tiek mažai žinome, o tam pasitarnavo klaidingas ir tuo pačiu prakeiktas teiginys: “jos yra pavojingos sveikatai”.

O juk viskas tiesiog atvirkščiai  –  jos gyvybiškai būtinos. Sočiųjų riebalų vartojimas visada bus lydimas turtingu, nepakartojimu maisto skoniu ir jo atliekamomis funkcijomis organizme, o šito niekada negausite iš butelio rafinuoto aliejaus ir pakelio margarino. Ten rasite tik didelę bėdą.

Nežinau, kaip elgiatės jūs, tačiau kiaulių taukai ir lašiniai mano šaldytuvą okupavo jau labai senai.

Saulius Veržikauskas

Patiekalai ketogeninei mitybai
Skaitiniai
Paplepėjimai

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/02/sveik44.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/02/sveik44-150x150.jpgSaulius VeržikauskasSkaitiniaiViskas apie riebalusmityba,polinesotieji riebalai,sotieji riebalai,viduržemio jūros dietaApie 1930 metus visuotinis nutukimas ir širdies ligos buvo dar tik horizonte ir tuometinė visuomenė dėl to nesijaudino. Tačiau jau 60  -  aisiais metais širdies ir kraujagyslių ligos tapo masiniu žudiku, atkeliavusiu iki šių dienų. 1977 metais, tokie maisto produktai, kaip kiaulių taukai bei lašiniai, buvo pripažinti “oficialiais” baisiųjų...