Mano moteris ne iš kelmo spirta.
Jos darbe yra toks žmogutis, kuris turi nuolat važinėti po Serbiją ir ten ieškoti tam tikros rūšies žaliavų. Maniškė sėdi kanceliarijoje ir su juo bendrauja telefonu:
– Sveikas, kur šiandien važiuoji?
– Į Viršacą (miestas Serbijoje. Beje, veiksmas taip pat vyksta šioje šalyje).
– O, klausyk, žinai ką? Ten yra labai gero konjako. Žinai kur? Žodžiu, prieš įvažiuojant į miestą, kairėje kelio pusėje…
Ir išaiškina, kur gauti gero konjako.
Kitą dieną:
– Girdėjau, į Zrenjaniną važiuoji?
– Taip, – atsako įmonės keliautojas.
– Žinai, ten yra tokių nedidelių alaus daryklų… Viena alaus rūšis – žiauriai gera. Galėtum parvežti dėžę. O ta darykla yra ten…
Ir tada išaiškina, kur rasti gero alaus.
Trečią dieną vėl panašus pokalbis:
– Sveikas, kur šiandien važiuoji?
– Į Nišą.
– Klausyk…
– Pala, – pertraukia keliautojas, – kaip supratau, tai tamsta Serbiją pažįsti tik pagal alkoholinius gėrimus!
– O tai tu nori, kad ją žinočiau pagal vienuolynus? – ramiai paklausia maniškė.
Telefono ragelyje, o ir kanceliarijoje nugriaudi galingas juokas.

Saulius Veržikauskas

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/04/17861855_10211130564811361_3873199330584911108_n.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/04/17861855_10211130564811361_3873199330584911108_n-150x150.jpgSaulius VeržikauskasAš ir mano Moterisalkoholis,konjakasMano moteris ne iš kelmo spirta. Jos darbe yra toks žmogutis, kuris turi nuolat važinėti po Serbiją ir ten ieškoti tam tikros rūšies žaliavų. Maniškė sėdi kanceliarijoje ir su juo bendrauja telefonu: - Sveikas, kur šiandien važiuoji? - Į Viršacą (miestas Serbijoje. Beje, veiksmas taip pat vyksta šioje šalyje). - O, klausyk, žinai...