Yra dar viena medicinos sritis, kurioje reikalai pasaulyje yra visai liūdni. Tas mokslas vadinasi dietologija. Įvairiose šalyse kurpiamos disertacijos apie kalorijas, baltymus, riebalus ir angliavandenius, prie savo pavardės ir vardo pridedami trumpiniai „dr.“, habilituojamasi  ir , atsisėdus ant  šiltų ir įtakingų valdininkų kėdžių  štai taip trimituojama :

Rekomenduojamos baltymo normos g/parai 18-35 metų amžiaus vyrams ir moterims, dirbant vidutinio sunkumo darbą.

 
 D.Britanija  60 55
 Vengrija  80  80
 Danija  55  46
  Italija  64  53
  Ispanija  37  29  min
  Kanada  56  44
  Olandija  65  55
  Norvegija  65  55
  Rusija  99  98  max
  Lenkija  75  70
  JAV  56  48
  Suomija  60  50
  Švedija  65  55
  Japonija  70  60

Manote, kad ši statistika rodo baltymo kiekį, reikalingą jums parai? Ne, ši statistika rodo vėjo stiprumą tų šalių dietologų galvose. Tikite, kad reikalai su angliavandeniais, vitaminais, mineralais ar riebalais jų lentelėse bus kitaip? Esate optimistai. Skaičiukų įvairovė suteiks jums galimybę pasirinkti jums jį patogesnį  – pavyzdžiui, būrėja bus patarus vengti ketvertuko, tai galėsite be vargo jo išvengti.
Ir apkritai, kokią naudą duoda šios lentelės žmogeliui turguje palinkusiam ties mėsos vitrina? Jei ir duoda kokią nors naudą šie skaičių kratiniai, tai tik kompanijoms, gaminančioms maisto papildus ir vograujančioms apie kažkokias „normas“, kurių tikrumoje nei jie, nei lenteles sudariusieji nežino. Žinotų – tokios įvairovės nerekomenduotų. Juk netgi kraujo tyrimo normose baltymo kiekio norma kraujyje yra nuo …iki.
Ir visgi, kuo gi mes remiamės, pirkdami vieną ar kitą produktą? O iš tikro remiamės beveik tik dviem dalykais – piniginės storiu ir … skoniu. Apie piniginę vėliau ir kitur, o ties skonio įtaka stabtelėkime ilgėliau. Lentelės gali pasakoti apie būtinus balansus ir liesos varškės privalumus, bet 25% riebumo sūrelio mėgėjas kaip valgė jį, taip ir valgys toliau. Ir kodėl gi tie mūsų skonio receptoriai reikalauja, kad ant stalo būtų ne tiek sveika, kiek skanu? Mums visiems toks svarbus faktorius skonis dietologų yra labai nemylimas. Jo gi nei išmatuosi, nei suskaičiuosi, nei pasversi. Tai kodėl gi mes šeimininkei, dėkodami už pietus, sakome „už skanius“, bet ne už „naudingus“?
Mūsų elgesį mitybos srityje sąlygoja mūsų centrinės nervų sistemos veikla. Iš tikrųjų virškinimas prasideda dar maistui  nepatekus į virškinamąjį traktą – barštelių ar bandelių vaizdas ir kvapas stimuliuoja ne tik seilių, bet ir skrandžio sulčių išsiskyrimą. Kitaip sakant, pirmąją komandą virškinti duoda centrinė nervų sistema. Ji, tarp kitko, įvertina informaciją ateinančią ir iš klausos, regos organų – šaukštų tarškėjimas virtuvėje ne toks jau nekaltas garsas storuliukui, o „rūtelių darželis“ ant tortuko ne vienai tetukei paleis seilėtekį.
Iš mokyklos laikų žinių aruodo semiame , kad dar iki tol, kol maistas patenka į skrandį, o tuo labiau ten jam patekus, jame išsiskiria skrandžio sultys, kuriose yra druskos rūgštis ir virškinimo fermentai – pepsinas, virškinantis baltymus. Bet tikrumoje situacija skrandyje būna visai kitokia. Jei badaujama, periodiškai skrandyje sumažėja rūgšties ir padaugėja azoto junginių – į virškinamąjį traktą pakliūna baltymai iš kraujo – albuminai ir globulinai. Šis procesas vadinamas transudacija. Be jų ten yra ir įprastiniai skrandžio sekrecijos produktai – glikoproteinai ir kiti nefermentainiai batymai, fermentai, gleivių baltymai, epitelinių ląstelių baltymai, atmestos senos skrandžio gleivinės ląstelės. Pakliuvę į virškinamąjį traktą, visi jie virškinimo fermentų yra suskaldomi ir toliau įsiurbiami kaip ir eilinis maistas. Jų kiekis gali būti toks didelis (apie 50 g per parą), kad atitinka kai kurių šalių skaičius baltymų lentelėje. Kiekvienas tai galime pajusti, kai ilgą laiką nevalgius, pradeda mausti skrandį, bet po to nustoja ir kurį tai laiką valgyti nebenorime. Tam, kad organizmas galėtų pilnavertiškai atsinaujinti audinius, jis yrančius senus audinius grąžina į virškinamąjį traktą, kur jie perdirbami ir vėl sugrąžinami atgal į organizmą naujų ląstelių statybai. Tai ir yra tai, kas dabar vadinama endogenine mityba. Greta įprastinio maisto medžiagų kelio iš virškinamojo trakto į kraują yra ir priešingas – iš kraujo į virškinamąjį traktą. Visada, kai organizme sustiprėja audinių irimas (badaujant ar esant infekcijai) arba į organizmą patenka svetimas baltymas (perpilant kraują ar suleidžiant gliukozę į veną), vyksta endogeninis šių baltymų perdirbimas fermentais virškinamąjame trakte taip, tarsi jie būtų pakliuvę iš išorės. Šiuos faktus patvirtino tokių fiziologų kaip  H.Munro,  E.Nasset,  A.Alijevo, I.Razenkovo ir kitų tyrimai. E.Nasset 1962 metais eksperimentiškai įrodė ne tik įsiurbiamų amino rūgščių sudėties išlyginimą, bet ir apskaičiavo , kad žmogaus organizme per parą išsiskiria ne mažiau 1 gramo endogeninio baltymo 1 gramui baltymo, patenkančio su maistu. Skrandyje ir žarnyne virškinamas ne tik maistas, patenkantis iš išorės, bet ir baltymai, kai kurie riebalai ir mineralai , išskiriami į traktą iš vidinės organizmo terpės. Šis reiškinys vyksta ir esant ekstremaliomis organizmui sąlygomis, ir maitinantis įprastai. Žinant tai, tampa aišku, kodėl sergant infekcinėmis ligomis, dingsta apetitas. Imunologai lig šiol nelabai noriai analizuoja klausimą kur dingsta infekcijos pažeisti audiniai žmogui sergant. Tas pats vyksta ir sunkai dirbant ar sportuojant – valgyti po didelio krūvio nesinori. Jeigu išmatuotumėte energijos sąnaudas dirbant labai sunkų fizinį darbą ir vartojamo maisto kaloringumą tam darbui atlikti, tai pamatytumėte, kad energijos buvo sunaudota beveik du kartus daugiau, negu turėjo maistas, kurį suvalgėte. Be to, dėl šios priežasties  daug prisivalgius dirbti yra sunku – organizmas negali perdirbti sunkaus darbo metu yrančių audinių ir medžiagų. Endogeniniai baltymai papildo maiste esantį kokybinį ar kiekybinį baltymų trūkumą. Kitaip sakant, vyksta baltymų asimiliacija visame kūne. Panaši situacija  ir su riebalais organizme. Ar vartysite dietologų rekomendacijas, ar ne, normalus maisto virškinimas skrandyje visada pasibaigs daugmaž tokios pačios sudėties chimuso (maisto košelė, susidaranti žarnose iš maisto, veikiamo virškinimo sulčių) susidarymu. Jei jūs nepapildysite organizmo ilgą laiką reikiamomis medžiagomis, jis išseks, bet iki tol, kol tai atsitiks, praeis nemažai laiko. Tai savotiška buferinė sistema. Ji nesuveikia arba suveikia tik dalinai, jei maistas yra neskanus, nes šis buferis yra valdomas centrinės nervų sistemos. Kai maistas gražus, patrauklus, kvapnus, skanus,  jis bus įsisavintas pilnavertiškai – chimusas bus optimalios sudėties. Ir atvirkščiai – jei maistas bus sudarytas pagal visas „lentelių“ rekomendacijas, bet neskanus, neišvaizdus – iš jo naudos organizmas turės mažiau, negu iš paprastesnio, bet skanaus, patiekto laiku ir išvaizdžiai. 1985 metais H.Sidransky atlikto eksperimento su žiurkėmis metu buvo nustatyta, kad maitinant žiurkes pilnaverčiu maistu, bet be vienos būtinos aminorūgšties, žiurkės susirgdavo tik tada, kai būdavo sušvirkščiama tiesiai į skrandį, apeinant burną.
Dabar turbūt supratote kodėl skanaus ir kvapnaus maisto, pasisotinimui, užtenka žymiai mažiau ir kodėl gręsia nutukimas, jei maitinsitės bet kur, bet kuo ir bet kaip.
Jeigu esate prastas virėjas, o žmona prasta stalo serviruotoja,  jokie „dietologų“ patarimai nepadės.
Perskaitę šį rašinį turbūt supratote, kad tai viso labo buvo tik bandymas materialistiškiau paaiškinti Ajurvedos išmintį ir padėti jums suprasti šūkio „Herbalife – kokteilis vietoj pietų“ esmę.

www.homosanitus.lt

Patiekalai ketogeninei mitybai
Skaitiniai
Paplepėjimai

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2016/11/skonis.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2016/11/skonis-150x150.jpgHarmonioPaplepėjimaiSkaitiniaidietologija,skonisYra dar viena medicinos sritis, kurioje reikalai pasaulyje yra visai liūdni. Tas mokslas vadinasi dietologija. Įvairiose šalyse kurpiamos disertacijos apie kalorijas, baltymus, riebalus ir angliavandenius, prie savo pavardės ir vardo pridedami trumpiniai „dr.“, habilituojamasi  ir , atsisėdus ant  šiltų ir įtakingų valdininkų kėdžių  štai taip trimituojama : Rekomenduojamos baltymo normos...