Politiko pjūvis. Susipažink su šiuo padaru iš arčiau

Politika  –  tai valdymo ir savo palaikomos (sukurtos) sistemos išlaikymo priemonė.

Žmogus, kurį užvaldo ambicijos valdyti arba krautis turtus (iš esmės tai beveik vienas ir tas pats) privalo tapti politiku.

Politikas vadovaujasi šiais principais:

politiku tapau, nes noriu įgyvendinti savo tikslus, kurie, galutiniame rezultate, smarkiai pagerins mano finansinę padėtį;

melas ir apgavystės, jei elgtis išmintingai, yra normalios tikslų įgyvendinimo priemonės;

elgtis reikia taip, kad mano rinkėjai niekada net nepagalvotų, jog savo tikslų įgyvendinimui naudoju melą bei apgaules;

savo tikslus reikia pateikti taip, kad rinkėjai manytų, jog išreiškiu būtent jų tikslus bei norus;

visada reikia stengtis įtikti mažiausiai mąstančiai gyventojų daliai – ji pati didžiausia;

atsiradus abejonėms dėl mano siekiamų tikslų ir naudojamų priemonių, reikia iš karto drąsiai kilti į ataką. Geriausia gynyba, be abejo, yra puolimas;

atsitraukti reikia tada, kai visos savigynos priemonės jau išnaudotos ir nedavė jokių teigiamų rezultatų. Atsitraukimas turi būti parodytas, kaip kilmingas ir išdidus žingsnis. Dalis žmonių mane palaikys auka, o tai ateity galima panaudoti:

iš esmės, jei nereikia naujų narių mano komandoje, protingi žmonės man nereikalingi, netgi kenksmingi. Su tokiais reikia bendrauti atsargiai, laikyti distanciją ir niekada nesivelti į diskusijas. Kvailiams negalima parodyti, kad jie kvaili, protingiems  –  kad protingi;

jei aš išmintingas politikas, privalau dalintis. Su visais, kurie tiesiogiai įtakoja mano veiklą bei siekiamybes. Kitus politikus reikia šelpti riebiau, o eilinius sekėjus bei pritariančiuosius  –  gražiomis kalbomis bei negailėti pagyrų. Žinoma, visada gerai surengti viešą koncertą, alaus šventę ar vakaronę. Smulkmenos kainuoja mažai, o nupirkti už jas galima neįtikėtinai daug.

Politiko ir eilinio žmogaus santykis

Pats politikas dažniausia yra visai normalus žmogus, tačiau jo profesijos specifika jį verčia būti gudriu bei klastingu, o savo išore skleisti pasitikėjimą ir spinduliuoti gėrį. Jei tavo draugų tarpe yra politikas, elkis su juo, kaip su draugu, didelė tikimybė, kad jis draugus taip pat brangina, tad, šiuo aspektu jis mažai kuo skiriasi nuo eilinio ne politiko.

Tačiau jei politikų tarpe draugų neturi, o esi kviečiamas, sakykim, i susitikimą ar paskaitą, kurią skaitys politikas, žinok, kad jam iš tavęs kažko reikia. kaip ir iš kitų pakviestųjų. Nesitikėk su politiku susidraugauti, kaip gražiai ir draugiškai jis bečiulbėtų, ir būk pasiryžęs, kad tavęs tiesiogiai ar ne, paprašys paslaugos arba pinigų. Jei tavo galvoje kilo mintis, kad politikas yra teisus, tai reiškia, kad jis savo tikslą pasiekė. O politiko tikslas paprastas  –  pritraukti kuo daugiau sekėjų, pritariančiųjų, “idėjos brolių”. Tačiau pamiršk bet kokį tarpusavio santykių žmogiškumą  –  politikui tu esi tik žaliava, iš kurios bus statomi laipteliai kilti į aukštesnius karjeros plotus. Nepamiršk, kad tu esi politiko verslo sudedamoji dalis ir tikram draugiškumui čia vietos ne per daugiausia. Jei sugebi  –  pasinaudok politiku, jis tai supras, nes jam naudotis kitais  –  kasdienybė.

Niekada netikėk politiko pažadais, tiesiog nekreipk į juos dėmesio. Neįgyvendinami pažadai  –  neišvengiamas politikų atributas, priimk jų sakymą, kaip lietų, kaip šaltį žiemą: nemalonu, tačiau neišvengiama. Suprask, kad jei politikas tylės, o norint ką nors pasakyti, reikia turėti, ką  pasakyti, jis savo tikslų nepasieks niekada. Todėl politikai šneka. Šneka ir dieną, ir naktį, žada, piktinasi, vėl žada, jų kalbomis užkišta televizija bei radijus, laikraščiai bei žurnalai. Tylintis politikas  –  miręs politikas. Todėl neteisk jo už neįgyvendintus pažadus.

Normalus politikas, turintis šeimą, vaikus, anūkus, vieną dieną politika persisotina. Tai yra, jis pasiekia savo tikslus, apsirūpina finansiškai, pasitenkina dvasiškai (o tai įvyksta tik esant gerai finansinei padėčiai). Dažniausia jis pradeda vaidinti išminčių, patriarchą,  tėviškai bendrauja su savo palikuonimis  –  jaunesniais politikais ir po to ramiai atsitraukia. Pabuvai prie lovio, užleisk vietą kitiems, jaunesniems. Tačiau yra tam tikra politikų dalis, kuriems asmeniniame gyvenime nenusisekė ir jie į politiką pradeda žvelgti, kaip į jų pačių asmeninį gyvenimą. Paprasčiau pasakius  –  jie susitapatina su savo profesija. Šitie yra pavojingiausi, jų veiksmus prognozuoti jau daug sudėtingiau, nes jiems nebegalioja esminės politikų taisyklės, savo galvoje gimusias nesveikas mintis bando realizuoti politinėje veikloje. Čia loterija: kiek įtakingas politikas ir iki kokio laipsnio jis sukvailėjęs. Jei jo pozicijos visuomenėje stiprios, toks politikas pridaro daug bėdų, tam tikrais atvejais toks gali tapti tironu.

Todėl žmonės tiesiog organiškai pasitiki politikais, kurie turi normalias šeimas ir jų namuose visada girdisi vaikų krykštavimas. Toks politikas, žinoma, voks, apgaudinės, tačiau tai darys savo šeimos, vaikų ir anūkų labui, o tai yra absoliučiai normalus siekis.

Dažnai žmonėms kyla klausimas: koks politikas geresnis  –  kvailas ar išmintingas?

Į politikus kvaili prasimuša retai, bet, būna, prasimuša. Juos išrenka tokie patys kvailiai, nes kvailiui kvailio idėjos yra pačios pačiausios. Jei tautoje ar nacijoje kritinę masę sudaro kvailiai, išrenkami atitinkami ir politikai. Atsidūrę viršūnėse jie trukdo kitiems politikams, dažniausia nieko nepasivogia ir sau, tačiau jau po to, kai būna išdrėbti iš barščių, su pasididžiavimu aiškina, kad jie “ne vagys”. Vogti jie  –  per kvaili. Kaip ir valdyti. Tad, atsakymas būtų paprastas  –  išmintingas politikas visada geriau už kvailą.

Kaip turėtume žvelgti į politikus?

Kaip į neišvengiamą reiškinį. Tokioje valdymo sistemoje jie yra reikalingi, norint jų atsisakyti, turėtume sugalvoti visai kitokį žmonių bendrijų egzistavimo principą. O dabar nesvarbu  –  ar tai JAV demokratija, ar Šiaurės Korėjos diktatūra, politikai egzistuoti tiesiog privalo. Paprasčiausia, žinant, kas jie per padarai, santykiai su jais gali labai supaprastėti, visų gyvenimuose gali atsirasti daugiau aiškumo ir mes, pagaliau, atsisakysime milijonų nepagrįstų iliuzijų politikų atžvilgiu. 

Saulius Veržikauskas

Posted in Be kategorijos and tagged , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.