– Būsi virtuvėj, atkreipk dėmesį į pokyčius, – perspėjo mane mano moteris.
Ir taip ji ne be reikalo kalba. Buvo, einam centrine senamiesčio gatve ir aš netikėtai pamatau naują parduotuvę,
– Ve, kokia graži krautuvė! – garsiai stebiuosi.
– Aha. Jau antras mėnuo atidaryta… – esu pastatomas į savo vietą.
Arba va, vakar važiuojam gatve, kuria judam vos ne kas antrą dieną.
– Žėk, – džiaugiuosi. – Koks senelis šaltis ant elnio!
– Jau 10 dienų pastatytas, – pritaria man maniškė.
– Tai… Elnią mačiau, senelio tai tikrai nebuvo… – bandau teisintis.
– Jo, elnias pasiganė, senelis vėliau prisijungė, – šaiposi iš mano pastabumo.
Todėl dabar nuėjęs į virtuvę ėmiau intensyviai dairytis, kas ten tokio keisto, neįprasto.
– Į stalą žiūrėk, į stalą! – girdžiu maniškę šaukiančią iš kito kambario.
Akurat: ant stalo toks kalėdiškai naujametinis papuošimas padėtas.

Saulius Veržikauskas

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/04/papuosalas.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/04/papuosalas-150x150.jpgSaulius VeržikauskasAš ir mano Moterispapuošalas,pastabumas- Būsi virtuvėj, atkreipk dėmesį į pokyčius, - perspėjo mane mano moteris. Ir taip ji ne be reikalo kalba. Buvo, einam centrine senamiesčio gatve ir aš netikėtai pamatau naują parduotuvę, - Ve, kokia graži krautuvė! - garsiai stebiuosi. - Aha. Jau antras mėnuo atidaryta... - esu pastatomas į savo vietą. Arba va, vakar...