Ką mums duoda modernus gyvenimas? Ogi tai, kad mums nuolat trūksta vitamino D. Svarbiausia, kad šiuo klausimu (nekalbant apie riebią žuvį) mums rekomenduojama valgyti tik kiaušinių baltymus ir liesą mėsą, nors ten vitamino D be galo mažai. Gyvulinės kilmės riebalų vengimas, kombinacijoje su darbu biuruose, atitinkamai  –  ilgu buvimu uždarose patalpose, padarė savo  –  vitamino D trūksta net 60% viso pasaulio gyventojų.

Atsivertę kokį nors populiarų prospektą apie vitaminus, mes sužinome, kad tam, jog apsirūpintume vitaminu D, mums pakanka 10 minučių pabūti saulėje. Užtat jis ir vadinamas “saulės vitaminu”. Taigi, žmonių organizmai jį sintetina saulės spindulių pagalba, o gaunamas jis iš cholesterolio, ir tai dar vienas įrodymas, kad cholesterolis yra “blogis” :)

Faktas Nr.1
Vitaminas D tirpsta riebaluose, o tai reiškia, kad norint jį absorbuoti, turime vartoti riebalus. Riebalai reikalingi taip pat ir kitų vitaminų  –  A, E, K įsisavinimui. Kad būtų paprasčiau, atminkite šį raidelių derinį   –  DEKA.
DEKA vitaminai įsisavinami DĖKA riebalų :)
Jei manote, kad trumpas buvimas saulėje ar poros dienų atostogos jus aprūpins vitaminu D, jūs smarkiai klystate. Jei nesate ūkininkas, sodininkas, žvejys ar koks nors laukų darbininkas, didelis šansas, kad jūsų organizme yra vitamino D trūkumas. Ypač tai aktualu biuro pelytėms, kurios saulutę dažnai mato tik pro langą…

Žinomiausios vitamino D funkcijos: palaiko kaulų sveikatą, reguliuoja kalcio lygį kraujyje, dalyvauja kalcio pasisavinimo procesuose. Kai kalcio per mažai, o vitamino D per daug  –  vyksta kaulų demineralizacija. Todėl vitaminu D racioną pildyti reikia atsargiai  –  tokiu atveju būtina vartoti didesnius kalcio kiekius.

Vitamino D trūkumas gali iššaukti rachitą ir kaulų, tuo pačiu ir imuninės sistemos silpnėjimą, ko pasekoje padidėja vėžinių susirgimų tikimybė, silpnėja plaukai. Raumenų silpnėjimas, taip pat raumenų skausmas gali būti dar viena vitamino D trūkumo sukelta problema, taip pat nereiktų pamiršti, kad širdis  –  taip pat raumuo, tad, normalios vitamino D dozės organizme mažina širdies susirgimų riziką. Tas pats taikoma ir mažinti rizikai nuo autoimuninių ligų (situacija, kai organizmą atakuoja savos ląstelės), sklerozei, reumatoidiniui artritui, Krono ligai.

Faktas Nr.2
Vitaminas D padeda teisingai dalintis ląstelėms, taip pat mažina tikimybę ląstelėms virsti vėžinėmis. Osteoporozė, kuria labai dažnai rizikuoja susirgti moterys postmenopauzės metu taip pat susijusi su vitamino D trūkumu. Todėl būtent tokioms moterims rekomenduojamas vitaminas D, kartu su kalciu ir magniu.
 Kada vitamino per mažai, o kada  –  per daug?

Dar visai neseniai vitamino D rekomenduojami kiekiai buvo gana nedideli. Iki 1997 metų, rekomenduojama paros norma  (RPN) suaugusiam žmogui  buvo 200 TV (TV  –  Tarptautinis Vienetas. 100 TV yra 2.5 mikrogramai (µg)). Šiuo metu RPN Amerikoje  (JAV) yra 400-600 TV, nors teigiama, kad vitaminas D tampa toksiškas, kai jo per parą gaunama nuo 10.000 iki 50.000 TV.

Toleruojamas kasdienis 4.000 TV suvartojimas, kai anksčiau “tolerancija” buvo tik ties 2000 TV riba.

Kai kuriuos specialistus bei mokslininkus jau seniai neramina skirtumas tarp rekomenduojamų vitamino normų ir didelių reikšmių, reiškiančių toksiškumą, kombinacijoje su nuolatiniu vitamino D trūkumu.

Oficialiai  –  30 minučių buvimas saulėje stimuliuoja 10.000 TV vitamino D gamybos. Todėl kai kuriems kitaip mąstantiems mitybos specialistams kyla pagrįstas klausimas: jei pusvalandis saulėje “pagamina” iki 10.000 TV vitamino D, tai, kaip išgyvendavo ir nenusinuodydavo mūsų protėviai, lauke praleisdavę didžiąją paros dalį, nors archeologai teigia, kad ištisos mūsų protėvių kartos turėjo ypač stiprius kaulus, o osteoporozė jiems buvo nežinomas dalykas? Ir, nors ir matosi kažkokie ženklai, jog RPN gali būti padidintas iki 1000 TV, visgi nelogiškumo dar labai daug.

 Faktas Nr.3.
Daugiausia rizikų, susijusių su vitamino D trūkumu organizme turi žmonės, kurie sunkiai įsisavina maistinius riebalus ir tie, kurie praktikuoja mažai riebalų turinčią mitybą.
Kita grupė  –  ekstremaliai nutukę žmonės, nes per didelis orgamizme esančių riebalų kiekis “įkalina” vitamina D ir taip organizmas netenka prieigos prie vitamino naudojimo. 
O štai dėl ko visi specialistai sutaria, tai, kad vitamino perdozavimas nėra pageidaujamas: gali smarkiai padidėti kalcio kiekis kraujyje, dingti apetitas, prasidėti dažnas šlapinimasis, gali pradėti mažėti kūno svoris, užkietėti viduriai, atsirasti silpnumas, sutrikti širdies ritmas, atsirasti akmenų inkstuose…

Sprendimas  –  mityboje

“Modernieji” dietologai žmonėms draudė valgyti būtent tuos produktus, kurie turtingi vitaminu D: sviestą, kiaušinių trynius, kepenis, pačius kiaušinius, ikrus, pilno riebumo pieno produktus ir riebias žuvis. Kaip alternatyva buvo siūlomi įvairūs dirbtinai vitaminu D prisotinti produktai iš sojos bei javų.

Šiais laikais dalis “specelistų” mums leidžia rinktis: tarp margarino su transriebalais, “praturtinto” vitaminu D ir margarino be transriebalų, kuris net 20% sumažins insulino sintezę organizme. Arba, galite rinktis tarp nuriebintų pieno produktų  (kurie taip pat “praturtinti” vitaminu D) ir įvairių “vitaminais praturtintų” javainių. Rodos, kad mes patys nesugebėtume įsilašinti į burną “Vigantol’o” :)

Visi šie “praturtinimai” yra lydimi perspėjimų, kad vartotume tik augalinės kilmės riebalus ir jokiu būdu nevartotume gyvulinės. Toks vaizdas, kad iki šiol mes neturėjome produktų, kuriuose yra pakankamai vitamino D! Kaip žinoma, šis vitaminas būtent gyvulinės kilmės riebaluose ir dominuoja!

Kokia prasmė į nuriebintus produktus, ar produktus, kurių sudėtyje yra laboratorijose sukurtų riebalų, pridėti vitamino D? Neieškokite  – prasmės tame nėra jokios.

 Faktas Nr.4
Vitaminas D  –  medžiaga. labai panaši į hormoną, o per paskutinius 10 metų įsitikinta, kad jis taip pat ir antioksidantas, kuris, kas susiję su riebalų oksidacijos mažinimu, efektyvesnis net už vitaminą E. 
Dėl vitamino perdozavimo, praktiškai, nėra ko sukti galvos. Pabandykite prisiminti, kad paskutinį kartą buvote saulėje  –  bent pusvalandį, tačiau nuogi ir neišsitepę kremu? Taip pat atkreipkite dėmesį į produktus  –  kiek gi reiktų jų suvalgyti, kad gautumėte tuos “tolerantiškuosius” 4000 TV?

Tik pagalvokite, kiek šių produktų reiktų kasdien suvalgyti, kad pajustumėte toksiškąjį vitamino D poveikį: (TV kiekis surašytas šimtui produkto gramų):

Produkto pavadinimasVitamino D kiekis (TV) 100 g produktoPatabos
Menkės kepenų taukai10.000šaukštelyje - 1.360
Kiaulių taukai2.800
Atlanto silkė1.628
Skumbrė450
Konservuota sardinė200
Austrės320
Juodieji ikrai 232
Sviestas56
Kiaušiniai45Vienas didelis - 24
Grybai24
Kepenys20

Susipažinę su šiais duomenimis, geriau paklauskite savęs   –  ar įmanoma “perdozuoti”? Ir iš vis  –  ar pamenate, kad su maistu gavote pakankamai vitamino D?

Faktas Nr.5:
Atrastas ryšys tarp vitamino D ir depresijos: kuo mažiau vitamino D, tuo didesnis šansas susirgti depresija.

Saulius Veržikauskas

Patiekalai ketogeninei mitybai
Skaitiniai
Paplepėjimai

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/02/sveik20.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/02/sveik20-150x150.jpgSaulius VeržikauskasSkaitiniaiViskas apie riebalusriebus maistas,TV,vitaminas DKą mums duoda modernus gyvenimas? Ogi tai, kad mums nuolat trūksta vitamino D. Svarbiausia, kad šiuo klausimu (nekalbant apie riebią žuvį) mums rekomenduojama valgyti tik kiaušinių baltymus ir liesą mėsą, nors ten vitamino D be galo mažai. Gyvulinės kilmės riebalų vengimas, kombinacijoje su darbu biuruose, atitinkamai  -  ilgu buvimu...