Nori, kad tave suprastų? Paaiškink

Įsivaizduokite tokią situaciją:

į jūsų namus ateina nepažįstamas žmogus ir paklausia:

 –  O tu tiki slibinų egzistavimu?

 –  Be abejo, kad ne,  –  atsakai, nors kiek ir stebiesi tuo, kad nekviestas ateivis uždavinėja tokius keistus klausimus?

 –  Bet kodėl?  –  nesupranta atėjūnas.

O tu nesupranti, kodėl jam kyla tokie naivūs klausimai. Bet nusiramini ir stengiesi paaiškinti:

 –  Na, pirmiausia, slibinų dar niekas nėra matęs. Apie juos nieko nežino mokslininkai. Nėra nuotraukų, vaizdo juostų, kur galėtume stebėti slibinus.

 –  Tai nieko nereiškia,  –  atkerta atėjūnas.  –  Aš juos jaučiu širdimi. Be to, apie juos parašyta senosiose knygose.Ir pripiešta daug paveikslų.

 –  Taip, vaikystėje esu skaitęs nemažai pasakų, ten slibinai minimi iš tikrųjų,  –  bandau geranoriškai sutikti.  –  O piešti galima bet ką, kad ir visiems “žinomą”  Kempiniuką ar Byvį su Tešlagalviu…

paaiskink

 –  Be to, dauguma žmonių tuo taip pat tiki,  –  toliau žeria “argumentus” naujasis mano pažįstamas.

 –  O, tai čia reiškia, kad tuo turiu patikėti ir aš?  –  jau pradedu rimtai stebėtis.  –  Gal jie vaikystėje skaitė mažai pasakų, tad slibinai jiems dar vis aktualu ir dabar  –  kol nepraeis vaikiškų fantazijų antplūdis?

 –  Ne, tavo laikas dar neatėjo. Tu to dar nesuprasi,  –  mano gelbėtojas paberia tikslias diagnozes.

 –  Jei nori, kad aš suprasčiau, paaiškink,  –  draugiškai paprašau.

 –  Pirmiau perskaityk senąsias pasakas, tada ir padiskutuosim…  –  atėjūnas nutolsta.

Po kiek laiko išgirstu, kad kitiems mane atėjūnas pristato, kaip nieko nenutuokiantį  “idiotą”.

–  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –

Neseniai apturėjau štai į šį mano aprašytą vaizdelį labai panašų pokalbį. Galima tiksliai tvirtinti: viskas vyko tiesiog analogiškai, tik slibinai buvo įvardinti dievais, o pasakų knygos  –  šventaisiais raštais.

Oponentas labai norėjo, tačiau niekaip nesugebėjo išaiškinti, kam ir kodėl aš turėčiau patikėti eiline pasaka.

O aš nuoširdžiai troškau suprasti, kodėl šiam žmogui taip svarbu, kad aš nustočiau regėti realybę ir kam man reikalingas tikėjimas.

Nesuprantu iki šiol.

Jei kas nors argumentuotai paaiškintų, prižadu nesispyrioti ir pradėti tikėti. Tokiu būdu jūs į tikrąjį kelią atvestumėte dar vieną paklydusią avelę.

Tad, darykite gerus darbus  –  reikškitės.

Aš   –  neužsispyręs ir ne kietagalvis. Aš tik noriu žinoti, o ne tikėti.

Paaiškinkite man.

Saulius Veržikauskas 

Posted in Be kategorijos and tagged , , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.