Necenzūrinis sapnas

Dėmesio: necenzūrinė leksika. Silpnų nervų padarus prašau neskaityti :)
Ar jums yra buvę, kad atsibundate nuo nevaldomo juoko?
Man yra, o šįryt tai atsitiko dar kartą. Sapnas buvo toks juokingas, kad net nusprendžiau apie tai papasakoti…
Žodžiu, susiruošiau į klasiokų susitikimą – apsirengiau fraką, bateliai, sniego baltumo baltiniai… Susitinku klasioką, pravarde Sūris.
– O, einam kartu, – pasiūlo Sūris. Ir mes einam. Per kažkokius kalnus, tarpeklius, mišką. Prieiname upę. Sūris atsistoja ant kranto, o aš drąsiai įlendu į vandenį ir pradedu turkštis – griūnu su visu fraku į gilumą, plaukioju, vartausi, juokiuosi ir kažką šūkauju.
– Ei, tu ką, durnas, ką darai! – šaukia nuo kranto Sūris.
Ir tada aš, Grigorijaus Lepso balsu išdainuoju:
– Блять, я сам себя не могу понять!

Saulius Veržikauskas

Posted in Novelės and tagged .

Leave a Reply

Your email address will not be published.