Mitai apie alkoholį

Užbėgdamas už akių iš karto noriu nuraminti visus blaivininkus, abstinentus, viešosios tvarkos bei įstatymų audringus gerbėjus ir pasakyti, kad šiame straipsnyje alkoholis propaguojamas nebus, pakelti taurių nesiūlysiu niekams, o tie, kas be saiko laka, tokių tekstų neskaito, o jei ir netyčia perskaitytų, daugiau pilti nepradėtų: jie ir taip dirba pilnomis apsukomis, tad jokia agitacija jiems nereikalinga.

Gyvenimas ir taip pilnas baimių bei nepagrįstų stresų, todėl kartais, žiūrint į mūsų tautos „įsisąmonintas“ liguistas „tiesas“, norisi paimti didelę didelę šluotą ir ja perbraukti, nušluoti visą tą brudą, kuris mums seka pasakas, gąsdina nepagrįstais ar neesminiais dalykais.

Alkoholis blogis. Taip, jei jis vartojamas dideliais kiekiais, jei į save pilamas bet koks brudas, nors porą laipsnių savyje „prilaikantis“. Aš lygiai taip pat drąsiai galiu teigti, kad blogis yra ir: maistas, vanduo, gydymas ir dar daug daug visokių dalykų.

Kišk į save maistą, kaip į maišą, ir tu greitai klumpes užversi. Susipilk vienu kartu 2 litrus vandens – gali ir nebeatsigauti. Išgerk 20 „nekaltų“ tablečių nuo galvos skausmo, ir galvas skaudės tavo artimiesiems, laidotuvėmis besirūpinantiems.

Taip, prie alkoholio priprantama ir, kodėl tai vyksta, aš nuodugniai aprašysiu toliau, o kol kas tik noriu paneigti kai kuriuos įsišaknijusius mitus, kuriuos mes girdime vos ne kiekvieną dieną per televiziją, radijų ar gausiai užtinkame internetinėje erdvėje. Kaip sakoma, kas netingi, tas ir skelbiasi. Vieno rusų “sveikos gyvensenos” propaguotojo įtikinamas tonas bei gražiai sudėliotos mintys mūsų, lietuvių tautai (gal ir visam Pabaltijui) padarė neišdildomą įspūdį ir dabar pono Ždanovo “tiesose” skęsta visa lietuviškų blaivybės propaguotojų armija. Jokiu būdu neatakuoju blaivybės skelbėjų ir, atvirkščiai, nuoširdžiai pritariu jų siekiams sustabdyti nebereguliuojamą alkoholio invaziją į mūsų tautiečių skrandžius, o po to jau ir į smegenis.  Tačiau aklas svetimų “tiesų” atkartojimas mus paverčia avinų banda, o manęs tai netenkina. O ar visa kova eina teisingu keliu? Kas geriau: ar stengtis tautą fiziškai riboti nuo alkoholio, ar padaryti taip, kad žmogui alkoholis pasidarytų nebeskanus, kad nebeliktų nei lašelio priklausomybės? Aš renkuosi antrąjį kelią. O tam kad šis kelias būtų tvirtesnis, pradžiai reiktų žmones nustoti gąsdinti ir pasakyti, kas yra kas.
Taigi, štai keletas mus kiekvieną dieną lydinčių mitų apie alkoholį. 

„Žmogaus organizme nėra nei vieno organo, kuris būtų nepažeidžiamas alkoholio“
Be abejo, jei žmogų paskandinti baseine, pilname degtinės, po jo mirties aptiksime, kad, ko gero, alkoholis iš tikrųjų pažeidė visus vidaus organus. Tačiau iš tikrųju, netgi vartojant pakankamai dideles alkoholio dozes, pažeidžiama tik dalis vidaus organų, o pirmiausia – kepenys. Išsireiškimas „nėra nei vieno nepažeisto organo“ yra mažų mažiausia netikslus.

snapsas

“Alkoholis pirmiausia ir labiausiai pakeičia galvos smegenis ir tai įvyksta todėl, kad alkoholis turi savybę pirmiausia kauptis būtent smegenyse”
Tyrimai, atlikti su laboratorinėmis pelėmis, naudojant radioaktyviąja anglimi žymėtą etanolį, parodė, kad jau po 5 minučių organizme įsivyrauja žymėtieji etanolio metabolitai (metabolitai [gr. metabolē — pakitimas], organizmo medžiagų apykaitos produktai), o ne pats etanolis. Tai tik parodo, kad ši medžiaga labai greitai virsta į atitinkamus metabolitus. Ir, tarp kitko, daug didesni žymėtų metabolitų kiekiai buvo atrasti visai kitur – apyvarpės riebalinėse liaukose bei kasoje. Vidutinė koncentracija aptikta kepenyse, plaučiuose, seilės liaukose, inkstuose ir kaulų čiulpuose. Bet, reikia pabrėžti, kad NE SMEGENYSE.

“Alkoholis intensyviai naikina smegenų žievę”
Chroniškas bei padidintas alkoholio vartojimas padeda vystytis silpnaprotystei, didina protinės veiklos sutrikimo galimybę, iššaukia smegenų veiklos, o tuo pačiu ir smegenų žievės, sutrikimus. Tačiau yra atlikti tyrimai, kurie aiškiai įrodo, kad saikingai naudojant alkoholį, mažėja silpnaprotystės (tame tarpe ir Alzheimerio ligos) susirgimo tikimybė, jei tai sulyginti su absoliučia abstinencija [1]. Netgi žinomas šio apsauginio efekto mechanizmas. Yra tyrimai, kurie netgi parodo pilkosios masės (nervinių ląstelių) didėjimą tam tikrose smegenų žievės zonose ir šis didėjimas tiesiogiai susijęs su mažais ar saikingais alkoholio dozių vartojimais [2].

“Kraujas, patalpintas į mėgintuvėlį ir įpilus alkoholio, labai greitai pavirsta į tamsius dribsnius”
Tai yra krešėjimas. Kraujas mėgintuvėlyje sukrešėtų ir pats, be alkoholio. Priešingai mūsų žaizdos nesugytų ir mes nukraujuotume. Sveiko žmogaus kraujas (jei jis neserga hemofilija) mėgintuvėlyje sukreša ir pats – per 5 – 15 minučių.

„Eritrocitai susiklijuoja“ ir „kraują sutirština ne tik mėgintuvėlyje“
Pirmiausia, reiktų pažymėti, kad trombai kraujuje susidaro „susiklijavus“ trombocitams, o ne eritrocitams. O kraujo krešėjimas, vartojant mažas ar saikingas alkoholio dozes, tik mažėja [3]. Tai mažina koronarinių širdies ligų riziką. Ir, nors alkoholį vartojant dideliais kiekiais, pastebimi smegenų pažeidimai, tačiau tyrimai su gyvūnais rodo, kad šie pažeidimai niekaip nesusiję su trombų susidarymais, „susiklijavusiais eritrocitais“ ar kuo nors panašiu [4].

„Nuo alkoholio žuvusios smegenų ląstelės pradeda pūti ir irti“

Pūvimas (ammonification) – amoniako arba jo junginių susidarymas iš azoto junginių (baltymų, amino rūgščių), veikiant pūvimo bakterijoms ar saprotrofams.
Jeigu žmogaus smegenyse yra bakterijos, jeigu jos jau praėjo kraujo – smegenų barjerą (tai barjeras esantis tarp parenchiminio smegenų audinio ir kraujo), tai reiškia, kad žmogus jau lavonas arba juo taps už akimirkos.

„Šios pūvančios ląstelės yra galvos skausmo priežastis po išgertuvių“
Galvos skausmas po išgertuvių pasireiškia dėl dviejų priežasčių. Tai – organizmo dehidratacija (alkoholis iššaukia padidinta šlapimo išsiskyrimą) ir (arba) padidėjusi toksiškojo acetaldehido koncentracija. Antrasis variantas įmanomas tada, kai žmogus išgeria pakankamai dideles alkoholio dozes, kurios išsekina glutationo – medžiagos, neutralizuojančios acetaldehidą, atsargas [5]

„Skystis ištirpina žūvusias smegenyse ląsteles“
Mirusios ląstelės šalinamos kitų ląstelių pagalba, pavyzdžiui, makrofagų. Šiaip sau ištirpinti ląstelę vandenyje, ko gero, nepavyks niekaip.

„Tie, kas geria alų ir vyną, ryte šlapinasi savo smegenimis“
Net ir patys mažiausi neuronai (nervinės ląstelės), yra bent 4 mikrometrų dydžio (nors kai kurios nervinių ląstelių ataugos – aksonai, gali siekti net 1 m !). Pro Boumeno – Šumlianskio inkstų kamuolėlio kapsulėje esančius filtrus negali praeiti ne tik, kad ląstelė, tačiau ir dar mažesni dariniai.

“Etilo spiritas bei kitoks alkoholis yra universalus tirpiklis”
Tikrai stipriu tirpikliu galėtume pavadinti nebent karališkąjį vandenį, ko niekaip negalima pasakyti apie paprastą degtinę. Pabandykite degtinėje ištirpinti paprastą metalinį puodelį. Turėkite galvoje, kad 0,4 procento alkoholio koncentracija kraujuje jau ir taip yra pavojinga gyvybei, todėl realiai alkoholio koncentracija kraujuje būna dar mažesnė. Ir, kokiu tirpikliu bebūtų spiritas, prie tokios koncentracijos jis, realiai, nieko ištirpinti negali. Beje, paprastas vanduo nei kiek ne blogesnis tirpiklis. Kaip ir dauguma organinių ar neorganinių, maiste esančių rūgščių. Ypač pavojingas tirpiklis, kaip žinoma, yra dihidrogeno monoksidas. O jis drąsiai dedamas į maisto produktus.

“Neegzistuoja nei saugi, nei saikinga alkoholio dozė”
Jei atsižvelgti į bendrąją mirtingumo statistiką, galima sužinoti, kad tarp mirtingumo lygio ir alkoholio vartojimo yra netiesioginis ryšys. O būtent: nors smarkiai geriančių alkoholikų mirtingumas didesnis, nei blaivininkų, tačiau saikingai geriančiųjų mirtingumas 15 – 17 procentų mažesnis. Tai patvirtinta nuolat atliekami tyrimai. Besidomintieji gali susipažinti su 34 darbais, kurie aprašyti atlikus tyrimus su ne mažiau, nei su 1 milijonu žmonių [6].

Šiuose ir kituose tyrimuose aptikta “J” raidės formos priklausomybė tarp alkoholio vartojimo ir mirtingumo. Tai vienodai liečia ir vyrus ir moteris.
Kasdienis 4 standartinių dozių vartojimas vyrams ir 2 – moterims, tiesiogiai susijęs su mirtingumo mažėjimu. (1 standartinė alkoholio dozė – tai 10 gramų gryno etilo spirito. Apytiksliai tai – 100 gramų vyno ar 25 gramai degtinės).

Maksimalus mirtingumo sumažėjimo procentas moterų tarpe – 18 procentų, vyrų – 17 procentų.
Šiame tyrime taip pat buvo lyginami saikingai vartojantis ir absoliutūs abstinentai. Buvo lyginami įvairių šalių ir įvairių lygmenų rezultatai. Buvo atsižvelgta į socialinį dalyvių statusą bei toje šalyje dominuojančią mitybos dietą. Nors rezultatai varijavo, tačiau, bet kokiu atveju, viršų visada ėmė saikingai alkoholį vartojantys.

Beje, mėgstantiems remtis autoritetais, galima pasakyti, kad vienu iš šių darbų [7] autoriumi yra Ričardas Dolas (Ser William Richard Shaboe Doll, g.britų epidemiologas, fiziologas, pirmasis nustatęs rūkymo ir plaučių vėžio ryšį), kuris pirmasis visame pasaulyje pripažino bei įrodė rūkymo žalą ir atkreipė dėmesį į asbesto kenksmingumą.

[1] Alcohol consumption and transition of mild cognitive impairment to dementia. Xu G, Liu X, Yin Q, Zhu W, Zhang R, Fan X. Psychiatry Clin Neurosci. 2009 Feb;63(1):43-9.
[2] Light to moderate alcohol use is associated with increased cortical gray matter in middle-aged men: a voxel-based morphometric study. Sachdev PS, Chen X, Wen W, Anstey KJ.Psychiatry Res. 2008 May 30;163(1):61-9. Epub 2008 Apr 14
[3] Moderate Alcohol Consumption is Associated with Decreased Platelet Activity in Patients Presenting with Acute Myocardial Infarction. Serebruany V. et al., Journal of Thrombosis and Thrombolysis, 2004 29 Nov; 229-234
[4] Does alcohol-induced blood cell agglutination cause brain damage? Phillips SC. J Neurol Sci. 1986 Jan;72(1):43-8
[5] Buthionine sulfoximine inhibition of glutathione biosynthesis enhances hepatic lipid peroxidation in rats during acute ethanol intoxication. Kera Y, Ohbora Y, Komura S. Alcohol Alcohol 1989. 24 (6): 519–24.
[6] Alcohol Dosing and Total Mortality in Men and Women An Updated Meta-analysis of 34 Prospective Studies Augusto Di Castelnuovo et al., Arch Intern Med. 2006;166:2437-2445
[7] Mortality in relation to alcohol consumption: a prospective study among male British doctors. Doll R., Peto R., Boreham J., and Sutherland I. International Journal of Epidemiology September 8, 200

Saulius Veržikauskas 

Patiekalai ketogeninei mitybai
Skaitiniai
Paplepėjimai
  • Posts not found

Posted in Skaitiniai and tagged , , , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.