Neretas žmogus pirmą žingsnį į sveiką mitybą žengia taip, kad ima valgyti baltyminį (mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai) ir krakmolinį (miltai, košės, bulvės) maistą atskirai, tai yra skirtingu laiku – bulvės ryte, karbonadas vakare. Ši „tiesa“ paplito po pasaulį  tada, kai 1928 metais amerikietis gydytojas Herbertas Šeltonas išleido savo knygą „Teisingas maisto produktų derinimas“. Joje dėstoma, kad baltymams ir angliavandeniams virškinti reikalinga terpė su skirtingu pH rodikliu – baltymams rūgšti, angliavandeniams šarminė. Sumaišius valgant produktus, kažkurie  liks nesuvirškinti ir ims žarnyne pūti.

Knyga rašyta 80 metų atgal, bet jau tada buvo žinomos kai kurios virškinimo sistemos darbo tiesos. Keista, kad  žymus gydytojas jų nežinojo, o gal nenorėjo žinoti sąmoningai (juk privertė jo sistema kai kuriuos amerikiečius pradėti valgyti, o ne ėsti)

Visa esmė tame, kad skrandžio fermentai ir rūgšti jo terpė baltymų nevirškina, o tik ruošia juos tolimesniam virškinimui, kuris vyksta plonajame žarnyne. Jame terpė jau šarminė, taigi ir angliavandeniai čia puikiai virškinami. Be to angliavandeniai pradedami virškinti jau burnoje seilių fermentais. Skrandyje jų virškinimą rūgšti terpė nutraukia ir jie laukia savo eilės nekisdami.

virskin

Gamta taip mus „sukonstravo“, kad pagrindinis maisto padavimo iš skrandžio į dvylikapirštę žarną dozatorius – raumeninis raukas (sfinkteris, pylorus lot., prievartis) ima dirbti tik tada, kai yra pH skirtumas tarp maisto skrandyje ir dvylikapirštėje. Kai tik rūgštaus maisto gumulėlis pasiekia sfinkterį, šis atsidaro ir būna praviras tol, kol nesusilygina pH abiejose jo pusėse. Kai dvylikapirštėje terpė tampa rūgščia, sfinkteris užsidaro – taip veikia šis dozatorius.

Maisto gumulėlis dvylikapirštėje apdorojamas šarmine  tulžimi, kasos ir žarnyno sultimis. Kai tik maisto gumulėlis tampa šarminiu, atsidaro skrandžio sfinkteris ir į dvylikapirštę pakliūna nauja rūgšti porcija. Susilyginus skrandžio ir dvylikapirštės pH, sfinkteris užsidaro ir taip procesas tęsiamas tol, kol pasibaigia maistas. Šis puikus virškinimo mechanizmas ir sukurtas tam, kad virškinti kartu ir baltymus, ir angliavandenius vienu metu. Gamta, kurdama mus, puikiai žinojo, kad maiste visada bus kartu ir baltymų, ir angliavandenių. Monoproduktus – sviestą, cukrų, krakmolą sukūrė žmogus, bet ne gamta.

Mūsų virškinimo sistema universali. Ji sėkmingai gali virškinti ir baltymus, ir angliavandenius, valgomus atskirai ir kartu. Tik nereikia jos perkrauti. Jei prisivalgysite be saiko mėsos ir dar bulvytėmis užgrūsite savo vargšą skrandį, tai jam atlikti savo priedermę bus tikrai nelengva. Vidutiniškai per parą skrandis gali išskirti apie du litrus skrandžio sulčių. Padalinkite juos iš maitinimosi kartų per dieną ir matysite, kad vienam kartui yra ribotas jų kiekis. Padauginsite mėsos, ji liks skrandžio neįveikta, ypač jei kartu valgysite dar ir angliavandenius – bulves, duoną, košes. Angliavandeniai norite ar nenorite sugers dalį virškinimo sulčių.

Kaip supratote, maitintis, valgant atskirai baltymus ir angliavandenius, reikia tik apsirijėliams, saiko neturintiems ir gal būt kai kuriems ligoniams. Žmogus  gali mėgautis bet kokiu  maisto mišiniu, tik reikia tai daryti su saiku. Iš to jis turės net daugiau naudos. Paskaitykite apie skonio reikšmę virškinimui. Be to nereikia pamiršti, kad mes turime ir refleksinį mechanizmą savyje. Jei ilgai vartosime nustatytu laiku tik baltyminį ar angliavandenių maistą, išsidirbs refleksas išskirti tuo laiku būtent reikiamus jums fermentus ir, jei netyčia „grafiką“ supainiosite, virškinimas bus tikrai ne koks.

Kodėl H.Šeltonas teigė, kad reikia baltymus ir angliavandenius vartoti atskirai? Todėl, kad jis yra atstovas tautos, kuri per metus suvartoja 120 kilogramų mėsos vienam gyventojui. Palyginimui japonai – tik 38 kilogramai (1990 metų duomenys).

Broliai ir seserys lietuviai, blogai yra ne tai, kad valgote cepelinus, blogai yra tai, kad juos suvalgote iš karto penkis. Jei valgote 100 gramų baltymų per parą (o tai yra maksimali norma), galite juos užkandžiauti net su tortu, bet jei mintate tik baltymais ir dar arkliškais kiekiais – nepadės jokios sveikatinimosi teorijos ir praktikos – fiziologijos neapeisite, ji visiems vienoda ir ne nuo mūsų norų priklausoma.

Tai kuo gi sekti sveikai maitinantis? Sekite savo krašto tradicijų ir prosenelių pėdomis. Jų praktika atrinko jums patį tinkamiausią mitybos būdą šiame regione. Bet kurios naujovės dažniausiai sukelia sumaištį jūsų sąmonėje, o po to ir sveikatoje.

– Mamuke, papjaustyk lašinukų su duonike. Ir agurkėlio neužmiršk! Tik su saiku!

Homosanitus

Patiekalai ketogeninei mitybai
Skaitiniai
Paplepėjimai

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2015/10/virskin.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2015/10/virskin-150x150.jpgHarmonioPaplepėjimaiSkaitiniaibaltymai,daržovės,maisto derinimas,mityba,riebalai,skrandis,virškinimasNeretas žmogus pirmą žingsnį į sveiką mitybą žengia taip, kad ima valgyti baltyminį (mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai) ir krakmolinį (miltai, košės, bulvės) maistą atskirai, tai yra skirtingu laiku – bulvės ryte, karbonadas vakare. Ši „tiesa“ paplito po pasaulį  tada, kai 1928 metais amerikietis gydytojas Herbertas Šeltonas išleido savo...