Kodėl „stebuklingos“ dietos būna efektyvios?

Įvairių dietų pradedame ieškoti dažniausiai tik tada, kai mums problemas pradeda kelti mūsų antsvoris. Dėl sutrikusios sveikatos pradedame „dietintis“ kiek rečiau, nors kažką gyvenime keisti reiktų būtent šiuo atveju.

Kyla klausimas, kodėl pasaulyje prigalvota tiek daug dietų? Nejaugi nebūtų galima sugalvoti vienos, tačiau „tikros“, patikrinti ją visais lygiais – moksliniais ir „liaudiškais“ (ką apie ją šneka liaudis) ir viešai paskelbti: „va, žmonės, yra patikrinta, efektinga dieta ir nevarkit jūs su tomis paieškomis, imkit mane ir naudokit!“

To nebuvo ir nebus, kol mūsų mityba bus labai skirtinga. Vienas, va, labai ryžius mėgsta, antras – bulves, o trečias be kepsniukų nei dienos neištveria…

Taigi, mūsų pasąmonė mums sako: ieškokite tai, ko iki šiol neturėjote, elkitės, kaip nesielgėte ir jūsų gyvenime įvyks esminiai pokyčiai. Tad, nutukęs ir ligotas ryžių valgytojas (čia tik šiaip pavyzdys, nieko prieš ryžius per daug neturiu) susiras dietą, kurios pagrindas, pavyzdžiui, vien tik daržovės ar vaisiai. Taip pat ligotas veganas vieną dieną nuspręs, kad jam reikia pagaliau pradėti valgyti mėsą ir būtent tokią dietą ir susiras. Alkoholikas nustos gerti, abstinentas pradės ragauti vyną ir t.t ir pan.

Dalykas tame, kad visiems jų pasirinkta dieta padės. Ar ne stebuklas? Deja, ne, o viskas pakankamai elementaru.

Jei žmogus nutukęs ir ligotas, tai reiškia, kad jo elgesys su savimi ir einamoji mityba jo organizmui kenkia. Ir nesvarbu, kuo šiuo gyvenimo momentu žmogus minta – mėsa ar daržovėmis, grikiais ar kiaušiniais, riebalais ar apsieina be jų. Dalykas tame, kad tai, kaip jis dabar elgiasi su savimi, jį greit nustekens ir pasiųs į dausas. Tad, iš esmės, žmogui tik belieka eksperimentuoti ir dažniausia žmogus visą savo elgseną ir mitybą bando pakeisti kardinaliai. Jei iki tol rytais drybsodavo lovoje, nuo šiol jis pradeda mankštintis, jei pusryčiams sukirsdavo torto gabalą, dabar į saldumynus jis žvelgia, kaip į didžiausius savo ir tautos priešus. Tokie pokyčiai, be abejo, efektą duodą, netgi labai žymų, o štai tada žmogaus galvoje įvyksta lūžis ir būtent tada labai dažnai susidaroma klaidinga nuomonė apie gyvenimo būdo pasirinkimą.

Ne kartą susidūriau, kai žmogus aiškina, kad anksčiau, kai jis „valgė mėsą“, jautėsi prastai, o štai, kai „perėjo ant vaisių ir daržovių“, pasijuto, tarsi pakylėtas ant sparnų. Žiūrint iš šalies, kažkas panašaus ir matosi: buvo žmogus visavalgis, „užteršė“ organizmą, „perėjo“ ant žalio maisto ir pasveiko.

Iš tikrųjų viskas buvo absoliučiai ne taip. Pabandysiu paanalizuoti. Kai žmogus „valgo viską“, tai ir reiškia, kad jis valgo įvairius maisto produktus o, dažniausia, nevengia ir alkoholio. Jis vartoja ir daug gyvulinės kilmės produktų, ir daržovių, ir daug įvairių angliavandenių. Tačiau visą šią savo mitybos mišrainę jis vadina „mėsos valgymu“, nors nei kiek nesvarbu, kad būtent mėsa jo mityboje sudaro tik gal nedidelę raciono dalį.

Kaip žinoma, jei angliavandeniai vartojami kartu su baltymais, jie be galo kenkia organizmui ir žmogus gali pasigauti praktiškai visas šių laikų civilizacijos ligas. Jei žmogus valgytų tik gyvulinės kilmės produktus, pasigardindamas juos nekrakmolingomis daržovėmis, apie šias ligas jis niekada nesužinotų, nes bet kuriam žmogaus organizmui tokia mityba yra tinkama.

Taigi, žmogus, mitęs viskuo ir tai vadinęs „mėsos valgymu“ pradeda „dietintis“ – pradeda maitintis vaisiais ir daržovėmis. Be abejo, jo organizmas tarsi atsigauna: pagaliau pailsi nuo baltymų – angliavandenių kokteilio ir savijauta pradeda gerėti. Po kiek laiko, jei žmogus turi pakankamai valios (vis tik bet kokia dieta eina prieš žmogaus prigimtį), suliesėja, sveikata atsistato ir jis, kaip minėjau, pasidaro tam tikras išvadas. Taigi, šiuo atveju jis nusprendžia, kad jo tolimesnis gyvenimas turi būti susietas tik su augaliniu maistu, o mėsa teliks tik košmaruose ir baisiuose prisiminimuose apie kvailą praeitą gyvenimo etapą.

Žmogus net nesusimąsto, kad jo sveikatos pagerėjimo priežastis – esminis gyvenimo būdo bei mitybos pakeitimas. Taip pat sėkmingai jis būtų suliesėjęs, jei būtų pradėjęs maitintis vien kiaušiniais, arba jei jo racioną sudarytų vien tik mėsa, arba – vien tik apelsinai. Kartoju, esmė – kardinaliuose pokyčiuose ir tik juose.

Tačiau visos pasakos vieną dieną baigiasi. Jei žmogus yra apsišvietęs ar nors kiek atidžiau domisi fiziologija, mityba, fizine veikla, jis žino, kas žmogaus organizmui reikalinga, o kas – nelabai ar net kenksminga. Visi mąstantys žmonės žino, kad organizmas turi gauti energijos ir statybinės medžiagos. Pats efektyviausias energijos nešėjas yra riebalai, o statyboms tinkami tik baltymai. Po to seka logiška išvada, kad žmogui labiausiai tinka riebūs ir baltymingi produktai, o tai ir yra gyvulinės kilmės produktai.

Augaluose šio gėrio randama taip pat, tik jis kiek blogiau įsisavinamas, o ir kiekybiškai reiktų suvalgyti gana didelius augalų kiekius.

Taigi, po kiek laiko „savo gyvenimo kelią atradęs“ naujai iškeptas veganas, pradėjęs taip įspūdingai ir efektingai atgavinėti sveikatą, tą sveikatą pradeda vėl po truputį prarasti. Tas pats būna ir ryžių ar grikių dietų gerbėjams ir, praktiškai visiems kitiems, dietas pasirinkusiems kaip savo gyvenimo būdą.

Jei atkreipėte dėmesį, labai dažnai savo gyvenimus audringai pradėję keisti ir apie tai net skelbiantys žiniasklaidoje, po kiek laiko tarsi nutyla, dingsta ir apie tokius ekstremalus dažnai niekas nieko nebeišgirsta. Viskas paprasta – jei pradžioje dieta „suteikė sparnus“, tai organizmui, stojusiam į „tiesos kelią“ vėl pradeda reikėti normalių baltymų bei riebalų, o einamoji „stebuklinga“ dieta jų suteikti nebegali. Reikia rinktis kitą, jau optimalų mitybos būdą, o žmogus vis dar tiki senuoju, kuris padėjo numesti svorį ir susigražinti sveikatą… Tikra, teisinga dieta yra tarsi vaistas – naudokis, kol sergi, bet kai pasveiksi – mesk ją į šalį. Dabar pats laikas gyventi ir maitintis iš esmės teisingai. O čia jau reikalingos kitos žinios, žinios apie žmogaus fiziologiją. Didžiausia bėda, kad žmogus, kokią nors dietą pasirinkęs savo mitybos pagrindu, būna gerokai „pakraunamas“ klaidinančia, nors gal ir viliojančia, informacija, kartais tampa net savo mitybos fanatiku, o save ir savo mitybą iškelia aukščiau visų kitų žmonių gyvenimo būdų. Na, čia jau atskira, kiek sunkesnė liga apie kurią gal pakalbėsime kitą kartą.

Taigi, pačioje pradžioje, jei jaučiamės tikrai suknistai, mums padės bet kuri dieta, kurios mitybos pagrindas iš esmės skirsis nuo mūsų einamos kasdienės mitybos. Todėl pasaulyje tiek daug dietų, nes mes susergame nuo skirtingų dalykų, o tada ir gydytis galime pradėti skirtingai. Tačiau visa gero gyvenimo ir sveikatos esmė – laikotarpyje, kuris seks po dietos.

Saulius Veržikauskas

Posted in Skaitiniai and tagged , , , , , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.