Taigi, palikime sviestą ypatingiems šventiškiems patiekalams, kuriais daugelis mūsų mėgdavo pasmaguriauti nuo vaikystės. Vis dėlto, norint pajusti sviesto skonį ir aromatą visai nebūtina valgyti sviestą! Parduotuvėse rasime gero margarino, kurio sudėtyje yra sviesto. Taip pat galima rinktis margariną, kuriame yra mažesnis kiekis riebalų. Tokių rūšių margarinas turi mažiau kalorijų.

Tai ištrauka iš svetainės Margarino nauda”, kur bandoma atsakytį į esminį žmonijai kylantį klausimą: būti ar nebūti? Oi, jei tiksliau  –  rinktis margariną ar sviestą su taukais?

Žinoma, kad rinktis reiktų margariną. Ir tam yra nemažai svarbių priežasčių, kurias pabandysiu čia išvardyti:

  1. Margariną daug daug lengviau tepti ant duonos. Juk visi žinome, kad bandymas užtepti kietą, dar sušalusį sviestą reikalauja neįtikėtinų pastangų, be to, išsitraukti sviestą iš šaldytuvo bent 5 minutes prieš valgymą  –  užduotis tikrai ne visiems suvokiama ir gana sudėtinga. Todėl naudokite margariną, nes šiuo klausimu jis yra nepakeičiamas.
  2. Margarinas turi daugiau panaudojimo galimybių. Pirmiausia, margarinu galės džiaugtis jūsų vaikai, nes ant jo dėžutės rasite ir gražių, spalvingų paveiksliukų, ir aprašymų, kad jis tinka visai šeimai… Kur jūs matėte kokią nors gražią kiaulės taukų pakuotę? Niekur! Fui, kas gražaus gali būti kiaulėje? Taigi, ši puiki margarino dėžutė gali būti naudojama ir toliau. Čia, pavyzdžiui, galite laikyti vinis, varžtus, adatas, ryžius ir t.t.
  3. Nežiūrint to, kad yra margarinas, skirtas vaikams, gaminami dar geresni jo variantai: margarinas širdžiai, margarinas lieknumui, margarinas be cholesterolio, margarinas laimingai šeimai. Neriebus margarinas ( neriebus riebalas!) ir pan. Reikia tikėtis, kad greitai turėsime margariną potencijai gerinti ir priešvėžinį margariną.
  4. Ant taukų ar sviesto pakuočių nėra jokių nurodymų, kam šie riebalai reikalingi (velnias žino: gal širdžiai, o gal lieknėjimui? Neaišku, nes neparašyta), todėl pirkėjai sumišę: kam reikalingas sviestas? O kiaulės taukai? Neaišku, tikrai neaišku. Tad, geriau rinktis margariną.

Šiaip yra smagu, kad mumis rūpinamasi ir į margariną primaišo įvairių būtinų augalinių aliejų ir kitokių priedų. Štai vieno Lietuvoje pardavinėjamo margarino sudėties aprašymas:

Augaliniai aliejai (rapsų (39 %), palmių), vanduo, druska (0,3 %), emulsiklis (riebalų rūgščių mono- ir digliceridai, lecitinai), rūgštingumą reguliuojanti medžiaga (citrinų rūgštis), natūrali kvapioji medžiaga,vitaminai (A, D), dažiklis (karotenai). Riebalų kiekis: 60 %.

Kiaulės taukai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Panagrinėkime.

Paprastas riebalas, būtų tai kiaulės taukai ar sviestas, savo sudėtimi būtų labai nuobodus Štai kiaulės taukus būtų galima apibūdinti taip:”kiaulės taukai, riebalų kiekis  –  97%.”. Viskas. labai jau nuobodu, neinformatyvu. Gal reiktų prirašyti, kad nėra dažiklių, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, jokių papildomų kvapiųjų medžiagų?

Ir dar: randu to pačio margarino sudėtį pagal riebalų rūšis. Taigi, iš viso riebalų (100 g produkto):

60g

Sočiųjų  –  18 g

Mononesočiųjų   –  29 g

Polinesočiųjų  –  12 g.

Kažkiek stebina, kad 100 g riebalo randama tik 60 g riebalo :) Kas užima visą kitą tūrį? Aprašyme tai nenurodyta, tad, galima spėti, kad vanduo. Nežinau, gal tepti ant duonos kažkaip tai riebaluose įkalintą vandenį yra labai naudinga, tačiau atsigerti vis tik paprasčiau. Vanduo nesuteiks nei energijos, jame nėra jokių maistingų medžiagų, tad…

Pala,  o kaip ten su kiaulės taukų sudėtimi?

Iš viso riebalų (100 g produkto)  –  97 g.

Sočiųjų  –  43 g

Mononesočiųjų  –  49

Polinesočiųjų  –  8 g.

Kaip nebūtų keista, tačiau ir margarinas ir kiaulės taukai priklauso … nesotiesiems riebalams! Sudedame polinesočiuosius su mononesočiaisiais. Margarinas: 41 g (kai sočiųjų tik 18 g). Kiaulių taukai: 57 g (sočiųjų 43 g). Abeji riebalai pagal sudėtį   –  nesotieji.

Tik yra nedidelis skirtumas: kiaulės taukuose daug daugiau mononesočiųjų riebalų rūgščių (o tai pats sveikiausias riebalas), atitinkamai, riebalas atsparesnis kaitinimui ir kitokiems nenumatytiems virsmams. Gaila, tačiau čia pirmauja kiaulės taukai.

Taukai pirmauja ir pagal polinesočiųjų riebalų kiekį riebale  –  jų yra šiek tiek mažiau, nei margarine. O mes jau žinome, kad polinesočiosios rūgštys  –  mažiausiai stabilios ir gali būti labai kenksmingos… Gaila. bet čia taukai taip pat išžengia į pirmąsias pozicijas…

Bet vis tiek verta rinktis margariną. Mat, riebalų rūgštys, kad ir polinesočiosios, sutvarkytos taip, kad kaitinant kistų kuo mažiau. Dirbtinai įspraustos į tam tikrus rėmus. laikosi iki galo. Ir visai nesvarbu, kad tokių riebalų rūgščių organizmas negali atpažinti (niekada su tokiomis nebuvo susidūręs), juk riebalas vis tiek lieka riebalu!

Dar didelis pliusas  –  margarine subalansuota Omega 3 ir Omega 6 riebalų rūgščių pusiausvyra!

Štai čia dalykas kiek įdomesnis: normaliai maitinantis, vartojant natūralius, ypač gyvulinės kilmės produktus, į balansą tarp šių riebalų rūgščių nereikia kreipti jokio dėmesio. Viskas subalansuota savaime ir pačiu optimaliausiu santykiu. Bet, jei mityboje atsiranda litrai “sveikų” augalinių aliejų, kuriuose dažnai dominuoja blogieji Omega 6 riebaliukai, tada šis balansas  –  gyvybiškai svarbus. Tada jau būtinos ir Omega 3 rūgštys, neutralizuojančios Omega 6 neigiamą poveikį.

Paprasčiau: gyvenant ir maitinantis normaliai, tikru maistu, tikrais riebalais, mums šis omegų balansas rūpėti neturėtų. Bet, jei racione smarkiai padidiname Omega 6, tada susirūpinti būtina. Įsivaizduokite  –  gyvenate mediniame name be jokių bėdų. Jei pradėsite deginti sienas, namas užsiliepsnos. Ir tada, be abejo, jums bus reikalingas vanduo  –  kad liepsną gęsinti. Taigi, jei yra liepsna, reikia ir vandens, tik taip išlaikysit gyvenimui tinkamą pusiausvyrą. Omega 6  –  tai liepsnos, kurias mes uždegame savanoriškai  –  rydami pigius augalinius aliejus. O jei jau uždegėme, reikia ir gęsinti, tada mes pasitelkiame Omega 3. Valgant lašinius ir naudojant gyvulinės kilmės taukus, ugnis neįkūriama, tad nereikalingas ir gęsinimas.

O štai margarinų gamintojai baisiai didžiuojasi, kad jų riebalas “subalansuotas”, kad ten Omega 3 sveikai atsveria Omega 6. Žodžiu, patys padegame, bet patys ir gęsiname  :) Kam to reikia? Neįsivaizduoju. Nors, žinoma, jei riebalo gamybai naudojami pigūs augaliniai aliejai (o rašoma, kad tik aukščiausios kokybės), nori  –  nenori, bet riebalo sudėtyje atsiranda daug blogųjų Omega 6 rūgščių. Tada belieka tik “balansuoti” :)

Ir, pabaigai, vienas nedidelis receptėlis. Ironiją, tikriausia supratote ir margarino daugiau nebenaudosite, ypač, jei norėsite turėti gerą sveikatą.

Bet jis, margarinas, taip gražiai ant duonos tepasi, žiūrisi dar gražiau (juk sudėty rašo, kad pridėta dažiklių (karotenų))…

Paimkite sviestą, atšildykite jį iki kambario temperatūros, įpilkite į jį tyro alyvuogių aliejaus, maždaug tokiu santykiu: 1 dalis sviesto ir  ¾ dalys aliejaus. Sutrinkite su šaukštu ir gausite “tepųjį mišinį”, kuris bent 3 savaites, laikomas šaldytuve, negęs. Tai  –  tikrai tyras, sveikas, natūralus ir tuo pačiu tepus, riebusis mišinys. Jūs žinosite, kas jo sudėtyje ir, kad neprikrovėte jokio nuodingo šlamšto. Skanaus!

Saulius Veržikauskas

Patiekalai ketogeninei mitybai
Skaitiniai
Paplepėjimai

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/04/taukai-1024x768.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/04/taukai-150x150.jpgSaulius VeržikauskasSkaitiniaiViskas apie riebaluskiaulės taukai,margarinas,riebalai,sviestasTaigi, palikime sviestą ypatingiems šventiškiems patiekalams, kuriais daugelis mūsų mėgdavo pasmaguriauti nuo vaikystės. Vis dėlto, norint pajusti sviesto skonį ir aromatą visai nebūtina valgyti sviestą! Parduotuvėse rasime gero margarino, kurio sudėtyje yra sviesto. Taip pat galima rinktis margariną, kuriame yra mažesnis kiekis riebalų. Tokių rūšių margarinas turi mažiau kalorijų. Tai...