Ko gero apie kavos naudą ir kenksmingumą visi skaitėme bent po 50 kartų, o aiškaus atsakymo taip ir neturime. Vieni, matyt kavos negeriantieji, puola ją, kaip alkoholį ar baisų narkotiką, gi kiti, šio gėrimo gerbėjai, teigia, kad ji panacėja vos ne nuo visų ligų.

Tad, koks gi būtų realus vaizdelis?

Sveikas protas sako, kad kava mums nereikalinga: na, negėrėme mes jos prieš tūkstantį, ar prieš dešimt tūkstančių metų. Kalorijų šiame gėrime nėra, skonis kartus…

Protas lai protu ir lieka, tačiau realybė tokia: kavą geria milijonai, šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje ir į tai nekreipti dėmesio būtų tiesiog kvaila.

Pažiūrėkime, ką apie kavą sako mokslas.

Malšina depresiją

 Harvardo universiteto mokslininkai priėjo išvados, kad žmonės, kurie reguliariai vartoja kavą, daug rečiau galvoja apie savižudybę. Anot mokslininkų, kofeinas teikia “antidepresinį” efektą. Jis veikia smegenis, o jei tiksliau, įtakoja serotonino bei dopamino išsiskyrimą ir tokiu būdu gerina nuotaiką, koncentraciją bei reakciją.

 

Poveikis širdžiai

Stipri kava sukelia kraujo spaudimą, padažnina pulsą, todėl hipertonikams gydytojai kavos gerti nerekomenduoja. Tačiau tiems, kurių spaudimas žemas, kavą gerti netgi patartina.

Tačiau Madrido universiteto mokslininkų grupė įrodė, kad filtruota kava, netgi vartojama dideliais kiekiais, daugumai žmonių nesukelia absoliučiai jokios rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Žmonių, geriančių daug kavos, mirtingumas nei kiek ne didesnis už kavos nevartojančių mirtingumą. Dar įdomiau: kavos mėgėjų polinkis sirgti širdies ligomis net 25% mažesnis nei žmonių, nemėgstančių kavos!

Japonijos mokslininkai nustatė, kad puodelis kavos žymiai pagerina kraujo apytaką.

Kava ir diabetas

Harvardo mokslininkai nustatė, kad per dieną išgeriami 6 puodeliai kavos riziką susirgti diabetu vyrams sumažina dvigubai, o moterims – trečdaliu. Tyrimas parodė, kad žmonės, kavos kiekį sumažinę iki 1 – 2 puodelių per dieną, riziką susirgti 2 tipo diabetu padidino 17%. Savo ruožtu, kavos kiekio padidinimas iki 1,5 puodelio, šią riziką sumažino iki 11%.

Kava ir dantys

Mokslininkų nuomonės šiuo klausimu kiek išsiskiria. Iš vienos pusės, emalė, kurioje daug mikro įtrūkimų, lengvai sugeria įvairius maistinius dažus, kuriems priskiriama ir kava. Dar blogiau, jei šaltą dieną lauke gersite karštą kava arba ją gersite kartu su ledais. Temperatūrų kontrastas labai sėkmingai gadina dantų emalę.

Iš kitos pusės, Pavijos universiteto mokslininkai įrodė, kad kava mažina karieso atsiradimo riziką. Tačiau toks kavos poveikis bus tik tada, jei kavą gersite be cukraus, pieno, grietinėlės ir nuolat valysite dantis .

Priklausomybė nuo kavos

Dauguma kavos mėgėjų be šio gėrimo negali net normaliai atsibusti, o neišgėrę po pietų, pradeda snūduriuoti.

Dalykas tame, kad kavoje esančio kofeino kiekis yra apie 1500 mg/l. Jei kavą vartoti nuolat ir per dieną gauti bent 1000 mg kofeino (skirtingos kavų rūšys turi skirtingą kofeino kiekį), atsiranda priklausomybė, kuri labai panaši į priklausomybę nuo nikotino.

Taip pat Harvardo universiteto tyrinėtojai nustatė 6 ypatingus genų variantus, susijusius su organizmo reakcija į kofeiną. Jie padarė išvada, kad mūsų pomėgį kavai galbūt įtakoja ir genai.

Kava ir antsvoris

Tiems, kas rūpinasi savo figūrą, būtų pravartu žinoti, jog tirpstančioje kavoje randami konservantai neigiamai įtakoja medžiagų apykaitą ir išprovokuoja ryškesnius celiulito požymius.

O štai Australijos tyrinėtojai nustatė, kad per dieną išgeriami 5 puodeliai natūralios kavos, riebalinį sluoksnį, gaubiantį mūsų vidaus organus (pilvo ertmėje) padidina net dvigubai!

Negatyvus efektas siejamas su kavoje randama chlorogenine rūgštimi. Tačiau vartojama normaliais kiekiais ši rūgštis laikoma naudinga ir kai kurie specialistai mano, kad puodelis kavos prieš treniruotę tik padidina ištvermę.

Kava ir vėžiniai susirgimai

Kavos mėgėjai vėžiniais susirgimais serga daug rečiau.

Begalė įvairių tyrimų rodo, kad tie, kas kavą vartoja nuolat, nuo piktybinių auglių kenčia net kelis kartus rečiau, nei nemėgstantieji kavos. Pavyzdžiui, jei jūs kiekvieną dieną išgeriate bent po 4 puodelius kavos, rizika susirgti burnos, gerklės ir kepenų vėžiu sumažėja daugiau nei dvigubai.

Kava ir miegas

Mokslininkai teigia, kad daug kofeino turinti kava sutrikdo natūralų miegą, todėl vakare jos geriau negerti. Tuo pačiu, skirtingu paros metu mūsų organizmus kava įtakoja taip pat skirtingai.

Amerikiečių mokslininkai tvirtina, kad rytinis kavos gėrimas sveikiausias nuo 9:30 iki 11:30.

Kava ir nevaisingumas

Masačusetso mokslininkai tvirtina, kad kava gali pakenkti vyrų spermai. Vyrai, per dieną išgeriantys ne daugiau 1 puodelio kavos, turi net du kartus didesnę tikimybę apvaisinti moterį, nei vyrai, geriantys daugiau nei nei 1 puodelį stiprios kavos.

Tačiau kiti specialistai pabrėžia, kad tokius teiginius reiktų dar papildomai ištirti.

Kava ir kepenys

Kava žymiai sumažina riziką mirti nuo kepenų cirozės.

Singapūro mokslininkai tyrė kavos, alkoholio, žalios ir juodos arbatos, bealkoholinių gėrimų efektą kepenų cirozei ir aiškiai nustatė, kad teigiamą poveikį turėjo TIK KAVA. Tuo tarpu alkoholio poveikis kepenims buvo neigiamas.

Saulius Veržikauskas

Patiekalai ketogeninei mitybai
Skaitiniai
Paplepėjimai

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2015/03/kava.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2015/03/kava-150x150.jpgSaulius VeržikauskasPaplepėjimaikava,kava ir vėžys,ligų profilaktika,puodelis kavosKo gero apie kavos naudą ir kenksmingumą visi skaitėme bent po 50 kartų, o aiškaus atsakymo taip ir neturime. Vieni, matyt kavos negeriantieji, puola ją, kaip alkoholį ar baisų narkotiką, gi kiti, šio gėrimo gerbėjai, teigia, kad ji panacėja vos ne nuo visų ligų. Tad, koks gi būtų realus vaizdelis? Sveikas...