Vaiduokliai neegzistuoja. Tai yra faktas, tačiau daugybė žmonių tiki, kad kai kuriose vietose tikrai vaidenasi. Dar daugiau – ne vienas žmogus teigia, kad yra akis į akį susidūręs su tikru vaiduokliu. Mokslininkai retai kreipia dėmesį į paranormalius reiškinius, tačiau egzistuoja keletas hipotezių, paaiškinančių, kodėl žmonės tiki vaiduokliais. Pateikiame šešias iš jų.

1. Elektromagnetiniai laukai. Jei vaiduoklių nėra, kodėl žmonės kartais juos jaučia? Kaip taip gali būti, kad tokia didelė skirtingų žmonių gausa jaučia vieną reiškinį, kuris visuotinai laikomas neįmanomu? Kanadietis mokslininkas Michaelas Persingeris mano, kad vaiduokliškus pojūčius gali sukelti elektromagnetiniai laukai.

Iš tikrųjų šis mokslininkas yra pagarsėjęs elektromagnetinių laukų pulsavimo įtakos žmogaus sąmonei tyrimais. Todėl nieko keisto, kad jis nusprendė patikrinti, ar elektromagnetiniai laukai gali būti kaltinami ir dėl istorijų apie vaiduoklius. Mokslininkas eksperimento dalyviams uždėjo specialius šalmus, kurie gali kurti elektromagnetinius laukus aplink žmogaus smilkinines smegenų sritis. Rezultatas buvo toks, kokio Persingeris ir tikėjosi – šie elektromagnetiniai laukai žmones vertė jausti kažką, ko kambaryje nebuvo. Jiems vis atrodė, kad kambaryje yra dar kažkas, nors jame jie buvo vieni.

Elektromagnetiniai laukai yra visur, tačiau jie kinta priklausomai nuo aplinkos. Kitas tyrimas pastebėjo, kad vietos, kurios yra laikomos apsėstomis, dažnai pasižymi keistais elektromagnetiniais laukais. Taigi, tokioje vietoje kiekvienas vėjo gūsis ar tarakono krebždėjimas kampe skamba kaip vaiduokliška giesmė.

2. Infragarsas. Tai – tokio žemo dažnio garsas, kurio žmogus girdėti negali (o kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, drambliai, girdi be problemų). Regis, triukšmas, kurio mes nė negirdime, mums niekaip negali trukdyti, tačiau mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad jis gali kenkti sveikatai. Todėl jie nuolat tyrė vėjo jėgainių ar didesnių kelių poveikį sveikatai.

Vienas tyrimas parodė, kad infragarsas gali kelti paniką, skatinti padidėjusį kraujospūdį, prastą širdies ritmą, ir trikdyti orientaciją. Tokių tyrimų buvo ne vienas. Tačiau dar viena istorija puikiai iliustruoja šią hipotezę.

Inžinierius Vicas Tandy 1998 metais dirbo vienoje įmonėje, gaminančioje medicininę įrangą. Šioje įmonėje buvo viena laboratorija, kurią visi laikė apsėsta vaiduoklių. Ir net pats Tandy, kuris vaiduokliais netikėjo, šiame kambaryje jautėsi nejaukiai, o kartais ir matydavo išblukusius vaiduokliškus žmonių atvaizdus. Vėliau jis suprato, kad vienas iš ventiliatorių laboratorijoje skleidžia 19 Hz triukšmą, kuris ir sukelia vaiduoklišką atmosferą. Tokio žemo dažnio garsas žmonėms tiesiogine to žodžio prasme kelia šiurpą – nuo jo oda eina pagaugais, o smegenys prisigalvoja nesąmoningų paaiškinimų.

3. Pelėsis. Shaneas Rogersas, Klarksono Universiteto profesorius, apleistuose pastatuose ilgai tyrinėjo pelėsį. Daugelis šių pastatų turėjo prastą reputaciją – aplinkiniai gyventojai vis perspėdavo profesorių, kad juose gyvena vaiduokliai. Mokslininkas greitai padarė kitą atradimą – kai kurios iš šių pelėsių rūšių gali kelti neracionalią baimę ar netgi trumpam užtemdyti protą. Teigiama, kad ilgiau kvėpuojant šių pelėsių sporomis gali sukelti silpnaprotystę. Tolesnis paaiškinimas šiai hipotezei nėra reikalingas.

4. Apsinuodijimas anglies monoksidu. Dar 1928 m gydytojas W.H. Wilmeris „American Journal of Ophthalmology“ publikavo įdomią istoriją. Jis pasakojo, kaip vieno namo gyventojai išgyveno keistą fenomeną – jie nuolat girdėdavo judančius baldus, šiurpius balsus ir jautėsi stebimi. Kartais šios šeimos nariai jautėsi spaudžiami prie lovų ir jau buvo įsitikinę, kad juos kankina vaiduokliai. Pasirodo, kalta buvo sena krosnis, kuri į namus po truputį leido anglies monoksidą (smalkes), kuris ir kėlė girdimas bei matomas haliucinacijas. Jos iš karto dingo, kuomet krosnis buvo sutvarkyta. Nors šis paaiškinimas netinka kiekvienam atvejui, į jį reikėtų atkreipti dėmesį, jei jūsų namuose pradėjo vaidentis.

5. Kažkas jums pasakė, kad vaiduokliai tikri. 2014 metais Londono Goldsmito universiteto mokslininkai atliko įdomų tyrimą. Jie eksperimento dalyviams rodė vaizdo įrašą, kuriame vyras demonstravo kaip vien savo proto galia gali sulenkti metalinį raktą. Kai šalia dalyvio buvo kitas žmogus, kuris aistringai tvirtino, kad raktas tikrai linksta jų akyse, dalyvis patikėdavo ir vėliau pasakodavo matęs kaip linksta raktas. Jei šis žmogus teigė, kad nieko nemato ir raktas nejuda, ir dalyvis greičiau perimdavo šią nuomonę. Kitų žmonių pasisakymai yra labai svarbūs, todėl jei kas nors pasakė, kad kažką girdi ar kad vaiduokliai judina sienas, žmogus greitai ir pats pradeda tai matyti. O juk kažkas turi pasakyti, kad karalius nuogas…

6. Mes norime tikėti. Vaiduokliai baugina žmones. Atrodo, kad taip nejauku, kai kažkur kažkas šlama, barškina grandinėmis ar kraupiai juokiasi. Tačiau iš tikrųjų žmonės nori, kad vaiduokliai egzistuotų. Ir ne dėl kokių nors ekstremalių pomėgių. Mums sunku suvokti, kad po mirties mūsų gali paprasčiausiai nelikti, todėl bet kokia alternatyva yra labiau priimtina. Geriau jau gąsdinti vaikus, nei išnykti lyg niekada ir negyvenai.

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/06/4659686421_7f884a0cb7_b-1024x768.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/06/4659686421_7f884a0cb7_b-150x150.jpgHarmonioĮdomybėselektromagnetinis laukas,infragarsas,paranormalūs reiškiniai,vaiduoliaiVaiduokliai neegzistuoja. Tai yra faktas, tačiau daugybė žmonių tiki, kad kai kuriose vietose tikrai vaidenasi. Dar daugiau – ne vienas žmogus teigia, kad yra akis į akį susidūręs su tikru vaiduokliu. Mokslininkai retai kreipia dėmesį į paranormalius reiškinius, tačiau egzistuoja keletas hipotezių, paaiškinančių, kodėl žmonės tiki vaiduokliais. Pateikiame šešias...