Intuicija

Išsiverčiu iš lovos ir staiga pajuntu, kad kad kažkas ne taip: nors saulė ta pati, daiktai ir baldai savo vietose, tačiau kažkas tikrai ne taip. Juntu kažkokią įtampą atmosferoje.

Aaaa, va kas: maniškė gera, paslaugi, šypsosi…

Geriam kavą, važiuojam į turgų. Grįžtant pasiūlo sustoti supermarkete ir nusipirkti kelis buteliukus naujojo, per teliką nuolat reklamuojamo  alaus! Ji siūlo nusipirkti alaus! Greičiau ponia Dalia su Putinu pasibučiuos (kas praktiškai neįmanoma), nei man bus pasiūlyta nusipirkti alaus! Nebesusivokiu nei savy, nei aplinkoj, jaučiuosi keistai ir nesaugiai.

Nusiperku, bet nerimas tik didėja.

Namuose visur tik šypsenos, juokeliai, gera nuotaika…

trhj

Aš galutinai pasimetęs, laukiu atomazgos…

Žinau, kad kažkas bus, bet nežinau kas ir kokiu galingumu.

Dar kartą iįeinu į kiemą, apžiūriu automobilį – lyg ir niekur neįlenktas. Mano drabužiai savo vietoj – kur juos vakar ir nudrėbiau. Jokių, žodžiu, jokių materialių būsimosios audros prognozuotojų.

Iš nevilties šypsotis pradedu ir aš: o ką gi daryt?

Staiga, kai jau atsigeriu alaus, maniškė ateina visa gražiai pasipuošusi ir susirengusi, pažvelgia į mano nugertą butelį ir tarsi nustemba:” Oi, tu jau paragavai? O aš čia į prekybos centrą susiruošiau… Bet nieko, tu būk namie, nuvažiuosiu viena…”

Ir išlekia.

O man gera ir ramu – pagaliau “pagavau kampą”. Ir nesvarbu, kur ji važiuos, svarbu, kad dar kartą įsitikinau, jog intuicija manęs nepaveda :)

Saulius Veržikauskas 

Posted in Atsipalaidavimui, Humoras and tagged , , , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.