Amžina moterų svajonė  –  atrodyti  kuo jauniau.

Šiaip, kai pagalvoji  –  koks to tikslas? Žvelgiant iš fiziologijos pusės, išeina, kad moterys baisi nori nuolat susilaukti vaikų… Mat, tik sveika ir stipri gali juos be problemų gimdyti, o gamtoje palikuonių susilaukimas  –  tikslas Nr.1! Bet, kai užduodi klausimą: “kodėl nori būti jauna”, nei viena dar neatsakė, kad tam, jog 20 vaikų prigimdytų :)

Tiesą pasakius, moterys atsakymo nežino ir pačios. Tiesiog norisi gėlele būti, dėmesį traukti, kvepėti ir būti vienintele tam, kas tą gėlelę gerai prižiūri bei laisto.

Tad, kaip gi išlikti patrauklia ir, sąntykinai, jauna?

Papasakosiu kelis dalykus, gali ir nepatikti. Bet, sužinoti verta.

Pirmas dalykas, kurio, ko gero, nesuvokia nei viena moteris: bakterijų ir mikrofloros įtaka organizmui, iš vidaus ir iš išorės.

Štai, paima moterėlė šampūno nuo pleiskanų, išsiplauna galvą ir, o stebuklas, pleiskanos pradingsta! Koks džiaugsmas! Po penkto karto pleiskanos pamažu, tačiau garantuotai, grįžta atgal.

Arba, kitas pavyzdėlis. Moteris, žinoma, privalo visada kvepėti, todėl ji su malonumu išsiskuta plaukus pažastyje, o po to juos gausiai kvepiančiu skystimėliu išsidezinfekuoja. Vaikšto, kvepianti, tarsi rožė, tik, ilgainiui, pastebi, kad nesikvėpinti jau neišeina  –  be dezodoranto pažastys pradeda dvokti, tarsi šiukšlių kibiras.

Ką tai reiškia?

Atsakymas labai paprastas: grožio siekianti būtybė, išnaikina kitas būtybes, galvoje ir pažastyse gyvenusias. O tos mažos būtybėlės, jei organizmas sveikas, gyveno pusiausvyra su kitomis, “blogosiomis” būtybėlėmis, suvalgydavo jas, odą, keik reikia, apvalydavo, nors tam tikrą kvapelį ir paskleisdavo. Bet tokį nepiktybinį, natūralų, nuo kurio vyrai svaigsta ir puola meilėje prisipažinėti…

Ir jei oda susirgo (to neišvengsite  –  gyvenimas juk ilgas), gerieji mikrobiukai kovoja, stengiasi, žūna, gelbėja save ir odą iš paskutiniųjų. Ne visada tai lengva, būna, kad ir kvapas negeras pasklinda, pleiskanėlių atsiranda  –  pusiausvyra juk suardyta ir, kol organizmas nepasveiks, kol mikroflora neatsistatys, visokių nemalonumų atsitikti gali.

Kartą  –  kitą, padėti galima, tačiau, šiukštu, ant “higienos adatos” užlipti neverta!

Panašūs procesai vyksta ir organizmo viduje, tam tikrose žarnyno dalyse: gyvena ten vietininai sau, kol kokia nors stichija pusiausvyros neišardo. Paprasčiau  –  kol cukraus per daug neprivalgoma. Mikroflora, mėgstanti cukrų, tūno sau tyliai, neišsišokdama, kol neužverčiama mėgstamu maistu. Tada jau pradeda ėsti, rūgti, daugintis  –  žarnyne normali pusiausvyra sutrinka. Gerosios bakterijos būriais žūna, grybeliai gerieji  –  džiūsta ir nyksta… Ir pradeda toks žmogus bjaurėti: ant odos, ypač veido, visokie pūlinukai, spuogučiai atsiradinėja, oda šerpetojasi, pleiskanos kalnais byra, savijauta prastėja, pradedama riaugėti, leisti dujas per kitą galą, žodžiu, tokia moterėlė į kiaulaitę darosi panaši. Ir vis tai dėl to, kad viduje pusiausvyrą išardė!

Tada į sceną išeina žyniuonys:

 –  Valykite organizmą, žarnyną! Detoksikuokitės!

Ir stato grožio ištroškusioms moteriškaitėms klizmutes, ir valo žarnyną, tarsi su šluota… visą mikroflorą išvalydami  –  blogąją, tačiau tuo pačiu ir gerąją… Klizma žarnyno bakterijoms – tarsi Pasaulinis Tvanas. Viską išplauna, iššluoja, o Nojaus arka – apendiksas. 

 –  Tik dabar, šiukštu, sunkaus maisto nevalgykite!  –  perspėja žiniuonys.   –  Sultytės, kruopytės –  tai jūsų maistas!

Ir moteriškaitė į organizmą pasiunčia eilinę cukraus dozę. Žarnyne, kelios išlikusios “blogosios” bakterijos džiaugiasi:

 –  Mes ir vėl veisimės, mes ir vėl gyvuosime!

Ir atsigauna mikroflora. Tik dabar persvara dar didesnė, į saldumą mėgstančiųjų pusę. Gerosios bakterijos tyliai sau verkia, normalaus maisto negaudamos,  o po to ramiai numiršta…

Dar labai stiprus “valymas” įvyksta, kai ilgai antibiotikai vartojami. Žūna ordos visų  –  ir gerų, ir blogų bakterijų, ir vienas dievas težino, kokia po to pusiausvyra nusistovės.

Kenčia moteriškaitės po tokių organizmo valymų, kenčia ilgai, apie grožį jau net nebegalvoja, terūpi tik sveikata. O jos jau ne kažin kas: tai vidurius pučia, nevirškina, oda pilkėja, išmetama spuogais, atsiranda nuovargis, dar koks nors nelabai geras grybelis žarnyne  išveši, susilpnėjus skrandžio rūgščiai (nualinto organizmo pasekmė), bakterijų ir plonojoje žarnoje atsiranda. Baisu.

Ką daryti, kaip gelbėtis?

Vėl gerti antibiotikus, dabar jau cukrų mėgstančias bakterijas išnaikinti? Ar tai nepanašu, į pasaką be galo?

O padėti sau galima. Šiuo atveju ypač stipus teisingos mitybos poveikis.

Metate per bortą cukrų, laikinai atsisakote net duonos, bulvių, visų vaisių (kartoju  –  laikinai). Įsigyjate teisingų riebalų: ypač sveikatą tausojantys yra alyvuogių aliejus, sviestas, kiaulės taukai. vartojate daug daržovių  –  tiesiog kalnais. Tinka visokios  –  ir žalios, ir troškintos, ir raugintos.

Racione turi būti daug maisto produktų, potencialių probiotikų ir prebiotikų turėtojų.

Taigi, probiotikai  –  prebiotikai (tačiau aš rekomenduoju tik natūralius, esančius maiste), daug daug daržovių, teisingi riebalai ir baltymai. Taip maitintis reiktų ilgai: vieniems pagerėja jau po savaitės, kitiems  –  po mėnesio, dar kitiems  –  tik po pusmečio. Kol vidinė mikroflora atsistato.

Va, tada sugrįžtą ir grožis, ir netgi jaunystė!

Saulius Veržikauskas

Patiekalai ketogeninei mitybai
Skaitiniai
Paplepėjimai

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/05/mona-lisa-1024x576.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/05/mona-lisa-150x150.jpgSaulius VeržikauskasSkaitiniaigeras maistas,mityba,prebiotikai,probiotikai,žarnyno mikrofloraAmžina moterų svajonė  -  atrodyti  kuo jauniau. Šiaip, kai pagalvoji  -  koks to tikslas? Žvelgiant iš fiziologijos pusės, išeina, kad moterys baisi nori nuolat susilaukti vaikų… Mat, tik sveika ir stipri gali juos be problemų gimdyti, o gamtoje palikuonių susilaukimas  -  tikslas Nr.1! Bet, kai užduodi klausimą: “kodėl nori...