Besilankantys šioje svetainėje jau aiškiai žino  –  naudoti sviestą ar kiaulės taukus yra naudinga, šios naudos organizmui nepaveikė nei ilgametis karas prieš “sočiuosius” riebalus, nei nieko nepagrįstos atakos prieš cholesterolį. Taip pat žino, kad jei nors kiek gerbi savo organizmą, arba, paprasčiau, jei myli save  –  niekada nepirksi bet kokios rūšies margarino, nepriklausomai nuo viliojančių užrašų, tokių, kaip “subalansuotos Omega riebalų rūgštys”, “be cholesterolio”, “augalinės kilmės riebalų mišinys” ir pan. Visa tai yra apgaulė ir to kaina  –  mūsų sveikata.

Beje, bet kokios “maisto” reklamos išaiškinimas nebetenka prasmės, o ir tam, kad ją suprasti, aukštųjų mokslų baigti tikrai nereikia. Tarp kitko, mes nesame mokslininkai ir chemikai, o mūsų tikslas tikrai labai žemiškas ir gana paprastas  –  išmokti pirkti, įsigyti tikrą maistą.

Svetainės lankytojai, kurie atidžiai skaitė čia skelbtus tekstus, jau nebeišgąsdinami (nes, pagaliau, ne spėlioja, o žino!). Štai keli gąsdinamieji ir dar smarkiai paplitę melagingi teiginiai:

išmeskite vištienoje esančius riebalus, nes juose yra daug sočiųjų riebalų;

valgykite liesą vištieną, tokiu būdų jūs reguliuojate cholesterolio kiekį organizme;

Polinesotieji riebalai yra gėris, o sotieji  –  blogis;

margarinas labiau tinkamas mitybai, nes jo sudėtyje nėra cholesterolio;

vartodami margariną jūs gaunate subalansuotas omega 3 ir 6 riebalų rūgštis.

Manęs tokie ir panašūs pareiškimai nejaudina jau senokai. Neveikia ir reklamos. Kartais , žinoma, smagu pasižiūrėti, kaip bandoma išradingai apgaudinėti klientus, bet, ant tokių reklamų kūrėjų pykti tikrai neverta, juk jie tiesiog dirba savo darbą. Daug kvailių aplinkui  –  kuriamos kvailos reklamos. Pradėsime protingėti, bus kuriamos tikrai protingesnės reklamos. Žodžiu, kokie esame, tą ir turime.

Bet nenukrypkime nuo temos: tai kas gi riebalų pasaulyje yra “gerietis”, o kas “blogietis”?

Mūsų visuomenėje dar vis normalu sočiuosius riebalus vadinti blogaisiais, o nesočiuosius  –  geraisiais. Nebijokite, neturiu tikslo pakeisti plokštelę ir pradėti tvirtinti atvirkščiai. Paprasčiausia, jei savo racione mažinate kokios nors rūšies natūralias riebalų rūgštis, nereiktų jų vadinti blogosiomis. Visos riebalų rūgštys, kurios randamos gamtoje, turi savo paskirtį ir yra kažkam reikalingos.

Nežiūrint į tai, kad kai kurios riebalų rūšys savyje turi daug П tipo traukinukų, šaltai spausto saulėgrąžų aliejaus blogiečiu vadinti nereiktų. Jis prastas tik kaitinimui. O jei teisingai laikytas ir nepasenęs, jame yra tikrai nemažai vitamino E bei antioksidantų. Ir jo vieta  –  salotose, beje, labai nedideliais kiekiais ir tik retkarčiais.

Kaip su vaistais: kartais, kai skauda galvą, kokią tabletę išgerti visai naudinga, tačiau visa nauda dings, jei tabletės bus vartojamos nuolat ir didesniais kiekiais. Tada vaistas virsta nuodu. Tas pats ir su saulėgrąžų aliejumi.

Taip pat stebina kai kurių “specelistų” atsiliepimai apie kiaulių taukus. Juos dažnai, praktiškai visada, vadina “blogais”. Ir tai dėl to, kad jų sudėtyje daug I tipo traukinukų ir jie yra stabilūs, bei tinkami kaitinti :) Logikos nerasta. Bet, tiek to.

Taigi, manau, kad skaitytojus labiausiai domina klausimas, kokius aliejus galima naudoti kaitinimui.

Štai lentelė, kurioje pavaizduotas sąntykis tarp skirtingų riebalų rūgščių.

  1. Kaitinimui geriausiai tinka riebalai, kuriuose yra daugiausia violetinės ir žydros spalvos: vištos taukai, kiaulių taukai, nerafinuotas palmių aliejus, lajus, sviestas, kokoso aliejus ir alyvuogių aliejus, kuris, beje, taip pat ypač naudingas “šaltam” naudojimui.
  2. Tik “šaltam” naudojimui   –  aliejai, kuriuose daugiausia žalios spalvos: saulėgrąžų aliejus, kukūrūzų, sojų. Visgi, jei pakankamai “žalumos” gauname su riešutais, sėklomis, ir javais (kas valgo), aukščiau minėtų aliejų vartojimą reiktų mažinti iki minimumo. Nereikia jų daug. O gal ir visai nereikia. Jau geriau į sriubą įdėsiu šaukštelį moliūgų aliejaus, nei pirksiu šalto spaudimo saulėgrąžų aliejų. Sojų aliejus į mano virtuvę dar nebuvo nei karto papuolęs (stengsiuos ir toliau), taip pat labai priešiškai esu nusiteikęs ir prieš vynuogių kauliukų aliejų.
  3. Kažkas per vidurį tarp kaitinamų ir “šaltų” aliejų būtų rapsų, žemės riešutų ir sezamų aliejus.
  4. Nieko blogo jei riebalai sumaišomi. Sakykim, sviesto ir alyvuogių aliejaus mišinys dažnai vartojamas prancūzų virtuvėje. kai kuriems patiekalams labai tiks sezamų, kokoso ir alyvuogių aliejų mišinys.

Štai dar vienas grafikas, kad viskas būtų dar aiškiau. Viskas, kas savy turi daug polinesočiųjų riebalų  –  kaitinimui netinka. Pastudijuokite.

Kurie riebalai yra blogi?

Iš tikrųjų turėtume savo retoriką keisti ir “blogiečiais” vadinti tik tuos riebalus, kurie pagaminti mėgintuvėlyje arba smarkiai apdirbti, atseit, kad būtų stabilesni. Taigi:

Blogas yra margarinas, kurio sudėtyje yra transriebalų.

Blogas margarinas ir tas, kurio sudėtyje transriebalų nėra.

Rafinuoti augaliniai aliejai.

Reikalingas saikas

Jei jau likusius augalinius aliejus atskyrėme nuo “blogųjų” riebalų, tai nereiškia, kad juos galima naudoti, kiek tik širdis geidžia. Bet kokiu atveju, visus riebalus geriausia ir natūraliausia yra gauti iš riebių produktų: riebios mėsos, žuvies, aliejingų riešutų ir sėklų. Geriau suvalgyti šaukštelį saulėgrąžų sėklų, nei šaukštelį saulėgrąžų aliejaus. Augaliniai aliejai yra pakankamai nestabilūs (išskyrus mūsų taip pamėgtus ir tikrai gerus kokoso, alyvuogių ir palmių aliejus), juose daug Omega 6 riebalų rūgščių, o jų mums nereikia. Valgydami sėklas ar riešutus, pusiausvyrą tarp Omega 3 ir 6 išlaikome, didesniais kiekiais vartodami augalinius aliejus (ir vėl išskyrus mūsų geruosius jau minėtus)  – pusiausvyrą sujaukiame. Tada ir prasideda: papildai, stabilizuojantys aliejukai, žuvies taukai,  atskiros maisto grupės… Nei mūsų protėviai, nei seneliai tokių dalykų nežinojo ir to jiems nereikėjo. Normaliame naminiame maiste, dar pabrėšiu  –  riebiame naminiame maiste, kuriame netrūksta sočiųjų bei mononesočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, viskas subalansuota tiesiog idealiai.

Aliejų bumas prasidėjo tada, kai verslas nusprendė daugiau parduoti to, kas sunkiau parduodama. Pagalvokite: ar jums reikia namuose laikyti 3 killogramus rapsų sėklų? Net klausimas keistas, tiesa? O štai, kai į lentynėlę pasidedi litrą šaltai spausto  –  jau gražu. Ir butelys gražus, ir skystis gintarinis, o dar tiek gero apie jį prirašytą… Arba  –  laikyti spintelėje kelis kilogramus saulėgražų sėklų. Kvaila juk :) O štai, butelyje laikome ir tuo didžiuojamės!

Ir, nesaikingai vartodami šiuos aliejus, pradedame domėtis, kaip užglaistyti Omega 6 perteklių. Glaistome, laižomės, o net nepagalvojame, kad visas problemas patys ir sukėlėme, nes užsimanėme vartoti kažką, ko mūsų protėviai net nežinojo, o kas blogiausia  –  patikėjome šių “produktų” pardavėjų paistalais.

Saulius Veržikauskas

Skaitiniai
Paplepėjimai

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/02/sveik44.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/02/sveik44-150x150.jpgSaulius VeržikauskasBe kategorijosPaplepėjimaiSkaitiniaialiejai,blogi riebalai,geri riebalai,margarinas,riebalai,transriebalaiBesilankantys šioje svetainėje jau aiškiai žino  -  naudoti sviestą ar kiaulės taukus yra naudinga, šios naudos organizmui nepaveikė nei ilgametis karas prieš “sočiuosius” riebalus, nei nieko nepagrįstos atakos prieš cholesterolį. Taip pat žino, kad jei nors kiek gerbi savo organizmą, arba, paprasčiau, jei myli save  -  niekada nepirksi bet...