Patikėkite  –  rasti normalią informaciją, susijusią su sveikatos tausojimu, misija gana sudėtinga. Nors įvedus į google frazę “gera sveikata” randame apie 960 tūkstančių su ja susijusių rezultatų, atsirinkti TIESĄ baisiai sudėtinga.

Tai kažkas panašaus, kaip sužinoti apie normalią, sveiką mitybą. Duodu ranką nukirsti  –  bent 90 procentų tekstukų rašo praktiškai tą patį: vengti riebaus maisto, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, atsargiai elgtis su mėsyte bei kiaušiniais (juk cholesterolis!), gerti daug vandens, valgyti javų košes bei “ilgai grojančius” angliavandenius ir, geriausia, tapti vegetaru, o jei esi ypač dvasingas  –  veganu. Ir vaikščioti. Vaikščioti, vaikščioti ir vaikščioti!

Liūdina tik vienas dalykas  –  apie tokią “sveiką” mitybą žinome praktiškai visi, tačiau vis labiau sergame. Kažkaip trūksta logikos, tiesa? Paštininkai, per dieną ir kas dieną nueinantys dešimtis kilometrų, turėtų būti iš vis nemirtingi…

Na, bet jau nukrypau į lankas.

Šiandien pakalbėsime apie mūsų skranduką, skrandžio sultis, refliuksą ir kitokius įdomius, tačiau labai svarbius dalykus. Informaciją rinkau iš pačių patikimiausių šaltinių, tad, jei pasitikite mano nuovokumu, ši informacija skirta būtent jums.

Šiaip refliuksas  –  normalus reiškinys, o štai gastroezofaginio refliukso liga (GERL)   –  jau nieko gero. Tai jau patologija.

Kaip ši liga vystosi?

Kai skrandžio turinys pradeda vis dažniau patekti į stemplę, kai tas procesas nuolat kartojasi, tai jau galima vadinti liga.

Eilinis žmogus tokią savijautą dažnai apibūdina, kaip “padidėjusį rūgštingumą” ir tai jam lyg ir aišku: skrandyje kažkokiu stebuklingu būdu smarkiai padidėja rūgštingumas (matyt žmogus lunatikuoja ir naktį eina atsigerti akumuliatoriams skirtos rūgšties  –  kitaip padidėjusio rūgštingumo paaiškinti nepasiseks) ir pradeda viską aplink save griaužti.

Iš tikrųjų tiesa visai kitokia. Sveikas žmogus savo skrandžio rūgšties poveikio justi negali: evoliucija pasirūpino, kad net ir pati stipriausia skrandyje išsiskirianti rūgštis visada saugiai teliūskuoja gerai apsaugotame inde  –  su tam pritaikytomis sienelėmis ir, bet koks maistas, patekęs į šią aplinką, sėkmingai tos rūgšties ardomas, skaidomas į mažesnes daleles, verčiamas į tyrę, kad galėtų keliauti toliau  –  į žarnyną. Mes negalime suvalgyti rūgštesnio maisto, nei mūsų skrandžio sultys: jei bandytume tai daryti, pirmiausia nusiplikytume burną, gomurį, stemplę. Taigi, tokio aštraus maisto mes tikrai nevartojame.

Bet, jei mes stemplėje jaučiame graužimą ir tai vyksta nuolat  –  tai jau gastroezofaginio refliukso liga. Ir ji pakankamai pavojinga, nes nuolatinis skrandžio rūgščių patekimas į stemplę gali sukelti tokias bėdas:

stemplės uždegimą;

balso stygų pažeidimus;

kvėpavimo sistemos pažeidimus;

žaizdų atsiradimą stemplėje;

dantų emalio pažeidimus;

gali pradėti skaudėti širdį;

atsirūgimą rūgščiu, karčiu turiniu;

graužimo jausmą už krūtinkaulio;

sukelti kosulį;

užkimimą;

balso praradimą;

perštėjimą galugerklyje;

krūtinės skausmus, primenančius miokardo infarkto simptomus;

skausmą viršutinėje pilvo dalyje.

Jei panašūs simptomai kartojasi mažiausiai porą kartų per savaitę ir tęsiasi bent vieną mėnesį, didelė tikimybė, kad žmogus serga GERL.

Kartais gali atsitikti ir taip, kad žmogus, mėnesių mėnesius kenčiantis nuo lėtinio kosulio, nuo rytinio užkimimo, iš tikrųjų serga GERL. Taip pat vienas šios ligos požymių  –  žmogus užkimsta be jokios priežasties, neperšalęs. GERL taip pat turi įtakos nuolat besikartojantiems plaučių uždegimams, dusuliui, astmos priepuoliams.

Medikams kartais sunku rasti pirminę ligos priežastį, nes žmonės, dažnai varginami kosulio, sergantieji kokliušu ir plaučio uždegimu taip pat rizikuoja susirgti GERL.

Tad, kartais sunku suprasti, kas buvo pirmiau: GERL ar kita liga, o tai labai svarbu ir nuo to priklauso gydymas.

Sergantiems GERL labai svarbi yra psichoemocinė būsena: aplinka darbe, namuose, tarp draugų. Juk ne be reikalo sakoma  –  visos ligos nuo nervų.

Ligos vystymuisi didelę įtaką taip pat daro per didelis fizinis krūvis, antsvoris, per daug intensyvus sportavimas, ypač plaukimas.

Anot medikų, maždaug pusei ligonių padeda tinkama dieta.

Žmonės iš esmės valgo labai panašius maisto produktus ir virškinimo sutrikimais nesiskundžia. Problemos iškyla tik nedidelei žmonių daliai, o tai reiškia, kad to priežastis yra nepilnavertė virškinimo sistema. Toks žmogus netoleruoja tam tikrų produktų: tai gali būti rūgštus, keptas, riebus, mėtomis pagardintas maistas, miltiniai patiekalai (gliutenas), gazuoti gėrimai, įvairios maisto imitacijos (sausi pusryčiai, bulvių traškučiai, pigiausias kečupas, pirktinis majonezas). Šie produktai tarsi “sukelia rūgštį” – pradeda mausti rėmenį.

Pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Pediatrijos centro gastroenterologo docento Vaidoto Urbono, neigiamą poveikį gali turėti obuolių sultys bei vitaminas C, o žmonės, šiuo vitaminu stiprinantys savo imunitetą (vartojantys askorbo rūgštį) prisidirba daugiau žalos, nei naudos: stemplėje “prisigamina” erozijų.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, net pusei ligonių medikamentinis gydymas nereikalingas ir problemą galima išspręsti teisingos mitybos pagalba. O negydoma liga gali komplikuotis net vėžiu.

Lietuvoje sergančių GERL liga per 15 metų išaugo net 8 kartus.

Besikartojantis uždegimas gali suformuoti randus, todėl maistas į skrandį patenka vis sunkiau, dėl to gali išsivystyti stemplės susiaurėjimas, taip vadinama Bareto stemplė: priešvėžinė stemplės stadija. Lėtinė GERL gali išsivystyti į adenokarcinomą  –  vieną baisiausių onkologinių ligų, nuo kurios nepasveiksta niekas.

Lietuvoje šia liga kasmet suserga apie 200 žmonių…

O dabar apie skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus.

Mažinti skrandžio rūgštingumą vaistais yra labai pavojinga.

Skrandžio rūgštys būtinos normaliai skrandžio veiklai, maisto skaidymui. Mažindami rūgštingumą, trikdome virškinimą. Cheminiu būdu neutralizavę skrandžio rūgštis, iš skrandžio fermentinio sterelizatoriaus fabriko padarome inkubatorių, kuriame pradeda daugintis “blogosios” bakterijos. Taip pat pernelyg mažas rūgščių bei pepsino kiekis skrandyje, didina baltymų alergijos tikimybę, atsiranda kai kurių maisto produktų netoleravimas.

Paruošė Saulius Veržikauskas

Patiekalai ketogeninei mitybai
Skaitiniai
Paplepėjimai

Įvertinkite straipsnį!

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/03/Skrandžio_vėžys.gifhttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/03/Skrandžio_vėžys-150x150.gifSaulius VeržikauskasPaplepėjimaiSkaitiniaiadenokarcinoma,GERL,rėmuo,skradžio rūgštysPatikėkite  -  rasti normalią informaciją, susijusią su sveikatos tausojimu, misija gana sudėtinga. Nors įvedus į google frazę “gera sveikata” randame apie 960 tūkstančių su ja susijusių rezultatų, atsirinkti TIESĄ baisiai sudėtinga. Tai kažkas panašaus, kaip sužinoti apie normalią, sveiką mitybą. Duodu ranką nukirsti  -  bent 90 procentų tekstukų rašo praktiškai...