Batų pirkimas

Batų pirkimas man primena mirtį.

Vaikščiojom vakar su moterimi su tikslu – nupirkti man batus. Užsiėmimas baisiai nemalonus, dar nemalonesnis jis dėl maniškės gero skonio. Tik apsiauni kokius, apsidžiaugi, pažvelgi į moters veidą ir supranti, kad šie batai tau netinka. Nesvarbu, kad patogūs, kad tau patinka, kad ir kaina normali – jos veide atsispindi rūsti nepaaiškinama realybė: šie batai ne tau!

Einame į kitas parduotuves. Ko nori moterys? Bandau išsiaiškinti:
– Klausyk, anie batai tikrai geri buvo. Ko tau dar trūksta?
– Matei kainą? Ar įmanoma už tokią kainą nusipirkti gerus batus?

Kaina kaip kaina. Matyt, moters galvelėj viskas sudėliota kiek kitaip.
– Bet man jie patinka!
– Tai tada vienas su jais ir vaikščiosi, – pasako ramiai, o tas ramumas tik baimės jausmą sukelia.
– Na gerai. Pasakyk: spalva gera?
– Gera.
– Modelis normalus?
– Normalus.
– Ir man jie patogūs – nespaudžia! Tu juk nežinai, kaip jaučiasi mano kojos!
– Nesvarbu.
– Tai kas svarbu?
– Tu nepirksi šių batų, aišku?
– Gerai, nepirksiu. Bet gal gali pasakyti kodėl?
– Daug klausinėsi, po to eisim tau džinsų ieškoti, – pagrąsina.
– Ok, neperkam, tai neperkam. Ir nereikia manęs gąsdinti…

Saulius Veržikauskas

Posted in Aš ir mano Moteris and tagged .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.