Kas jis, lauko špatas? Štai, kaip šį mineralą apibūdiną vikipėdija:

Lauko špatas (arba feldšpatas, nuo vok. Feld – „laukas“ + Spat – „uoliena“) – silikatų klasės, uolienas formuojančių mineralų grupė, kuri sudaro apie 60 % žemės plutos.

Lauko špatai kristalizuojasi iš magminių intruzinių ir efuzinių uolienų, taip pat sutinkami mineralinėse gyslose ir daugelyje metamorfinių bei nuosėdinių uolienų.

Šis sausas ir šaltas mineralo apibūdinimas slepia neįtikėtinas mineralo savybes, jau 70 metų tirtas Vokietijos mineralų instituto ( Deutsch Institut für Mineralien) laboratorijose.

Kas nors kiek giliau domėjosi istorija, žino, kad lauko špatu ypatingai domėjosi fašistinės Vokietijos karinė pramonė, nes jau prieš II pasaulinį karą buvo atlikti išsamūs teoriniai skaičiavimai, įrodantys lauko špato tinkamumą šaltąjai branduolinei reakcijai.

Nors tais laikais šaltoji branduolinė reakcija (šaltoji branduolinė sintezė) buvo aprašyta tik teoriškai, mokslininkai neabejojo, jog kada nors branduolinės reakcijos galės vykti ir kambario temperatūros sąlygomis, bus absoliučiai nekenksmingos aplinkai ir tieks neišsenkamus energijos kiekius.

Galima tik pasidžiaugti, kad fašistinės Vokietijos mokslininkai šį reiškinį ištyrė tik teoriniame lygmenyje ir lauko špatas bei kai kurie kiti gamtoje laisvai randami mineralai nebuvo panaudoti žmonijos naikinimui ir viso pasaulio užkariavimui.

Prieš keletą metų Japonijos mokslininkai su savo vadovu Yoshiaki Arata, ypatingai Japonijoje gerbiamu fiziku priešakyje, Osakos Universitete pademonstravo nedidelės galios branduolinę reakciją. Žiūrovų auditorijos akyse, kurios tarpe buvo žurnalistai iš keturių stambiausių laikraščių ir dviejų televizijos kanalų, Arata ir jo bendradarbis profesorius Yue-Chang Zhang nedidelį lauko špato gabalėlį (apie 2 gramus) privertė net 12 valandų skleisti šviesą ir šilumą, nuo kurios 300 kvadratinių metrų auditorijoje temperatūra, nuo normalios kambario temperatūros (22 laipsniai pagal Celsijų) pakilo iki 35 laipsnių ir visas 12 valandų nekrito nei viena dešimtąja laipsnio. Ir tai nežiūrint, kad visa šį laiką visi auditorijos langai buvo pilnai atidaryti, o lauke tebuvo tik 12 laipsnių šilumos.

Eksperimentas įrodė, kad šaltosios branduolinės reakcijos yra absoliučiai saugios, o energijos gamybai nereikalingos radioaktyvios medžiagos. Išskiriama energija savo kiekiu nei trupučio neatsiliko nuo energijos kiekio, išskiriamo iš tos pačios masės radioaktyvaus urano.

Įdomumas tik tame, kad šioms reakcijoms labiausiai tinka būtent lauko špatas.

Kuo šis eksperimentas naudingas Lietuvai?

Mūsų šalis niekada neturėjo strategiškai naudingų iškasenų, tačiau šis mokslinis atradimas viską gali apversti aukštyn kojomis. Taip, nafta turtingų šalių ekonomikoms gresia labai šaltas dušas ir stiprus sukrėtimas. Kam bus reikalinga nafta, jei mobilūs branduoliniai reaktoriai galės naudoti po kojomis besimėtantį mineralą ir, pavyzdžiui, vienas gramas šio mineralo išskirs tiek šilumos, kiek išskiria 2 tonos deginamos naftos?

Žinoma, mobilūs branduoliniai reaktoriai, skirti asmeniniams ūkiams, atsiras negreitai – gal tik po 2 – 5 metų. Lietuvos mokslininkai (ypač KTU) jau turi sukurtą ir ištobulintą tokio reaktoriaus prototipą, kuris, jei valstybė į tai pažiūrėtų kiek geranoriškiau, galėtų būti pradėtas masiškai gaminti jau po 6 mėnesių. Kitaip sakant, su nedidelėmis investicijomis ir kiek labiau pasukus galvas, sekantį šildymo sezoną būtų galima pasitikti su naujaisiais branduoliniais reaktoriais ir už šildymą … nemokėti praktiškai nieko!

Lauko špatas Lietuvoje ypač paplitęs ir, mūsų džiaugsmui, čia randamos vos ne didžiausios jo atsargos pasaulyje (išskyrus Antarktidą). Taigi, kuras mėtosi tiesiog po kojomis ir jis, bent kol kas, nekainuoja nieko.

Gali būti, kad valstybė, kaip ir visada, lauko špatą apmokestins arba jį kasti įgalios tik vieną įmonę, turinčią absoliutų monopolį, todėl, kol dar ne vėlu, lauko špato absoliučiai nemokamai ir be jokių apribojimų galima prisirinkti laukuose ir žvyro karjeruose. Jei jūs namo parsinešite bent po 2 – 3 kilogramus šio mineralo, to užteks jūsų ir jūsų vaikų gyvenimams. Tad, kol nevėlu – visi pirmyn į laukus rinkti lauko špatą!

Informacijos šaltiniai: vikipedija, technologijos.lt , lochatron.dur 

Saulius Veržikauskas

Įvertinkite straipsnį!

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2015/04/lauko-špatas.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2015/04/lauko-špatas-150x150.jpgSaulius VeržikauskasMąstyk!fašistinė Vokietija,Japonijos mokslininkai,KTU mokslininkai,lauko špatas,neišsenkantis energijos šaltinis,pakeis naftą,šaltoji branduolinė reakcijaKas jis, lauko špatas? Štai, kaip šį mineralą apibūdiną vikipėdija: Lauko špatas (arba feldšpatas, nuo vok. Feld – „laukas“ + Spat – „uoliena“) – silikatų klasės, uolienas formuojančių mineralų grupė, kuri sudaro apie 60 % žemės plutos. Lauko špatai kristalizuojasi iš magminių intruzinių ir efuzinių uolienų, taip pat sutinkami mineralinėse gyslose ir...