Vaikščiojam palei upę, kalbamės su moterimi. Aš:
– Nori, aš tau vieną įdomų dalyką papasakosiu, apie Mėnulį?
– Aha, papasakok.
– Įsivaizduok, Mėnulio paviršiuje absoliuti ramybė. Sakykim , tu ten padėsi akmenį, toje pačioje vietoj atrasi jį ir po 1000 ir po milijono metų!
– Hm…
– Rimtai. Štai, amerikiečiai kai buvo nuskridę, Armstrongo pėdsakai iki dabar dar matomi. Per teliką sakė, kad jie neišnyks dar ilgai: ko gero, jau žmonių nebeliks, o pėdsakai bus tokie patys. Sakė, kad gal ir 20 milijonų metų, įsivaizduoji?!
– O ką jis ten veikė?
– Kas?
– Armstrongas.
– Na, po Mėnulį vaikščiojo.
– O kodėl būtent jis?
– Ką aš žinau, matyt sveikiausias buvo.
– Bet kam jam skristi į Mėnulį?
– Nesuprantu klausymo… Juk buvo programa „apolo“, ten jie daug kartų skrido…
– Aš suprantu, bet, kam jiems ten Mėnulyje buvo reikalingas muzikantas?
:)

Saulius Veržikauskas

Taip pat jums turėtų patikti

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/04/17861855_10211130564811361_3873199330584911108_n.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/04/17861855_10211130564811361_3873199330584911108_n-150x150.jpgSaulius VeržikauskasAš ir mano MoterisArmstrongas,MėnulisVaikščiojam palei upę, kalbamės su moterimi. Aš: - Nori, aš tau vieną įdomų dalyką papasakosiu, apie Mėnulį? - Aha, papasakok. - Įsivaizduok, Mėnulio paviršiuje absoliuti ramybė. Sakykim , tu ten padėsi akmenį, toje pačioje vietoj atrasi jį ir po 1000 ir po milijono metų! - Hm... - Rimtai. Štai, amerikiečiai kai buvo nuskridę, Armstrongo...