Iškarpa iš tarptautinių žodžių žodyno:
infantilizmas [↗ infantilus], organizmo vystymosi atsilikimas — suaugęs žmogus turi vaikystės amžiui būdingų fizinių ir psichinių bruožų.

Kodėl sveikam žmogui išsivysto infantilizmas?

Viskas prasideda dar vaikystėjė, kai tėvai vaiką auklėja netinkamai. Riboja jį visur nuo visko. Kontroliuoja, neadekvačiai baudžia. Neleidžia laiku savarankiškėti. Trukdo jo savarankiškumui vystytis.

Galiausiai vaikas ima bijoti pats tapti savarankišku. Bijo klysti. Tiki tik autoritetais kaip gelbėtojais. Nesusiformuoja kritiškas mąstymas. Arba susiformuoja iškreiptas kritinis mąstymas. Toks asmuo praranda kūrybiškumą. Tampa priklausomas nuo kitų nuomonės. Tokiam yra svarbu, kas, ką mano apie jį. Galvoja, kad apie jį visi žmonės daug galvoja. Tokiu būdu ima jaustis pasaulio centru. Ima gyventi nuolatinėse baimėse. Pastoviai jaučia dėmesio trūkumą. Dažniausiai neįgyja jokios profesijos, jei įgyja, nesistengia tobulėti. Bijo keisti darbą, išsireikalauti geresnį atlyginimą. Infantilūs žmonės bijo imtis verslo. Jei imasi, greitai jį meta susidūrus su pirmais sunkumais. Tampa finansiškai priklausomais nuo pašalpų.

Infantilizmas gali tolygiai progresuoti nuo vaikystės ir su amžiumi, vis augti, kaip sniego gniūžtė mesta nuo kalno, kol galiausiai pavirsta didžiule sniego lavina, palaidojanti po kelių metrų sniego sluoksniu, visą kaimą, ar net miestelį.

Infantilizmas gali ilgą laiką nepasireikšti matoma forma. Sakykime, žmogus padarė visai gerą karjerą. Įgijo gerą profesiją, tapo verslininku, valstybės tarnautoju, politiku, net mokslininku. Ir staiga infantilizmas išlenda ir ima jį iš vidaus griauti.

Didžiulių žmonių grupių infantilumas

Ką aprašiau apie vieną žmogų, tą patį galima taikyti ir valstybės lygmenyje.

Tarybinė santvarka neleido žmonėms būti savarankiškiems. Teoriškai palaikė iniciatyvius, bet realiai žlugdė. Pirmiausiai, jei norėjai būti kažkuo, reikėjo būti komunistu. Valdymas vyko iš viršaus į apačią. Pradedant nuo Maskvoje aukščiausių partinių šulų.

Taigi viršūnės kovojo dėl valdžios. Patapęs aukščiausiuoju to posto dievu, pradėdavo šluoti konkurentus iš savo kelio, kad neduokdie – jo nenuverstų pavaldinys. Matėme, kad iš postų pasitraukdavo tokie, tik kai kojomis į priekį išnešdavo. Tam, kad poste išliktų iki gyvenimo pabaigos, tokie į pavaduotojus, patarėjus, pavaldinius statėsi ne pačius geriausius, drąsiausius, o būtent infantilus, kad bijotų savo nukvakusį viršininką nuversti.

Šitokiu būdu atėjo infantilių politikų visa karta. Nuo viršaus iki apačios. Ką Maskva nuspręs, ta tik tedarys. Jei nieko nenuspręs, tai nieko ir nedarys.

Chruščiovas, kažkokioje parodoje paklausė:

– Kodėl tik viena rūšis alaus? Turi būti bent penkios.

Kai jau Chruščiovas pasakė, tada sumąstė padaryti kelias alaus rūšis.

Brežnevas iš kažkokios kelionės parvežė video magnetofoną. Liepė nukopijuoti ir pradėti gaminti. Mokslo šulai buvo be iniciatyvos, išskyrus karo pramonės šulus.

Mirė Brežnevas, Černenka, Andropovas. Atėjo Gorbačiovas. Suprato, kad reikia perestroikos. Kadangi žmonės buvo suinfantilėję ir suinfantilinti – niekas, nieko nesiėmė, kol pagaliau per prievartą perėjo prie laisvosios rinkos ekonomikos. Badas žmones motyvavo imtis iniciatyvos. Bet tikrai ne visus.

Su Lietuva, po nepriklausomybės paskelbimo panašiai nutiko. Atrodytų, kad ėmėme gyventi ir tvarkytis savo šalyje kaip šeimininkai. Koją pakišo mūsų nomenklatūrininkams, būtent infantilumas, nes patikėjo Vakarų gelbėtojais. Nusprendė viską daryti kaip mums sakė iš Vakarų. Sveikus politikus pamažu išstūmė verslo grupuotės. Verslas rėmė tik infantilius politikus. Naujai susikūrusiam stambiam verslui, kurie privatizavo už nieką, stambiausias Lietuvos įmones, ne pačiais skaidriausiais būdais. Reikėjo kažkaip pridengti aferas. Reikėjo verslui kišeninių politikų.

Trumpuoju laiku, stambieji laimėjo, bet ilguoju laiku – patys sau į koją iššovė, arba net patys savo verslą sunaikino, finansuodami kvailius politikus.

Kaip verslas save susinaikino?

Iki stojimo į ES, mums buvo pasakyta, kad daug fabrikų neatitinka kažkokių ES standartų. Reikia tokiais atsikratyti. Plius atvėrėme plačiai duris pasaulio rinkoms. Pigesnė produkcija ėmė plaukti pas mus. Beveik šimtu procentu bankrutavo lengvoji pramonė ir eilė kitų šakų. Bedarbystė.

Naiviai buvo manyta, kad ES parama padės pramonei persitvarkyti. Dabar matome, kad ES parama buvo panaudota tik kelių remontui, mokyklos ir kitos instancijos pasikeitė langus, apsišiltino. Naujus vamzdynus sudėjo. Dabar plytelėmis miestelių šaligatviai perdengiami. Ir viskas. Na, žemės ūkis paramos gavo. Bet iš ES lėšų nematau pastatytų naujų įmonių. Jų yra pastatytų, ar modernizuotų, bet tik lašas jūroje. Kas lauks mūsų po 2020 metų, kai paramos nebegausim?

Vakarų politikai taip pat infantilai. Kišeniniai politikai stambaus verslo korporacijų marionetės. Dabartinis Vakarų pasaulis primena Tarybinių laikų brežnevizmą. Viskas yra nuleidžiama politikams iš korporacijų bokštų. Patys politikai nebėra nepriklausomi kūrėjai, o tik vykdytojai. Matome, kad jie bijo kažką keisti, nes jei savarankiškai ims daryti, juos paprasčiausiai suės korporacijos.

Na ir tūpčiosim iki kol nenutiks mūsų civilizacijai, kaip, kad nutiko su Tarybų Sąjunga.

Apie rinkėjus

Kodėl tiek lietuviai, tiek vakariečiai vis renka ir renka tokius pačius politikus?

Todėl, kad rinkėjai yra patys infantilai. Pamenu 1996 metų Seimo rinkimus, kai vienas kandidatas pažadėjo rūpintis rinkėjais, nes atveš jiems daug labdaros, nes jie to prašė. Ir ką manote? – išrinko, pakliuvo į seimą. Jis susitvarkė savo reikaliukus, nes tuo metu daug gydytojų ir farmacininkų buvo išrinkta. Įvyko sveikatos reforma pagal vakarietišką modelį. Taip reformavo, kad geriau tikrai netapo.
Pamenate, kaip Uspaskichas žadėjo pakelti minimalią algą iki, berods 1111 litų per kelis metus?

O dabartiniai Seimo rinkimai? Rėkė dauguma, kad skatins užsienio investicijas, kad kurs naujas darbo vietas, kad skatins smulkų ir vidutinį verslą, kad kovos su alkoholizmu.

Žmonės renka tuos, kurie kalba jiems patinkamus žodžius. Nerenka tų, kurie sako dalykus kaip yra realybėje. Infantilūs žmonės nori, kad už juos viską kažkas, kažką padarytų. Rinkėjams malonu turbūt girdėti nieko nesakančias kalbas. Negyvas kalbas. Matai – kaip už anuos nebalsuoti, jei minimalią algą pakelti žada? Ne už tuščius pažadus reikia rinkti, reikia žvelgti giliau, kas už tokio pažado slepiasi: utopiniai paistalai, ar realūs dalykai?

Man kilo klausimai aniems šnekoriams. Pavyzdžiui: jau 27 metus ta pati maldelė, kad skatins užsienio investicijas. Per tiek metų atėjo vos kelios įmonės. Nemažai jų jau ir išėjo, susirinkę žaisliukus. Išėjo į kokį Bangladešą. Kodėl? Nes ten atlyginimą gali mokėti 2 eurus per dieną. Ant tokios maldelės nebeturėtų rinkėjas užsikabinti nuo kokių 1998 metų, nes jei per tą laiką neatėjo, vadinasi ir nebeateis.

Arba kalbama apie smulkaus verslo skatinimą. Norisi paklausti: kaip skatins, jei tik prekybos centrams leidžiama išsiplėsti iki begalybės? Prekybos centras neims mažo gamintojo prekių, nes per mažai pagamina. Mažos parduotuvės išlikusios tik pakampiuose, kur prekybos centro statyti neapsimoka, nes pirkėjų toje vietoje mažai.

Likę turgūs smulkiam, į kuriuos nelabai jau ir einama.

Pagaliau tie patys kalbėtojai apie smulkaus verslo skatinimą – patys dabar ruošiasi iš smulkiųjų „išmušti“ šešėlio likučius. Reiškia, kad dar labiau smulkieji sunyks.

Palinkėčiau rinkėjams imti mąstyti apie infantilumą. Su juo kovoti savyje žiniomis ir liautis bijoti sudebilėjusių nevispročių infantilių politikų, kurie moka tik manipuliuoti jūsų jausmais. Jumis ir toliau manipuliuos jausmais, nes infantilai protu niekaip neišmoko vadovautis. Kol sveiku protu nepradėsite patys naudotis, tol gyvensite taip, kad vis labiau ir labiau jums ant galvos lips. O čia jau jūsų ir nieko kito kaltė, kad protą naudojate ne pagal paskirtį.

Nejau galva ant pečių tik tam, kad į subinę lapų nepribirtų?

Andrius Noreika

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/05/104320593_Infantilnost05.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/05/104320593_Infantilnost05-150x150.jpgAndrius NoreikaNieka rimtaInfantilas,Infantilumas,Lietuva,mama,politika,rinkimaiIškarpa iš tarptautinių žodžių žodyno: infantilizmas , organizmo vystymosi atsilikimas — suaugęs žmogus turi vaikystės amžiui būdingų fizinių ir psichinių bruožų. Kodėl sveikam žmogui išsivysto infantilizmas? Viskas prasideda dar vaikystėjė, kai tėvai vaiką auklėja netinkamai. Riboja jį visur nuo visko. Kontroliuoja, neadekvačiai baudžia. Neleidžia laiku savarankiškėti. Trukdo jo savarankiškumui vystytis. Galiausiai vaikas ima...