Riebalai, riebus maistas pasaulyje jau reabilituoti. Nekyla jokių abejonių  –  riebi mityba yra teisinga, tausoja sveikatą ir stiprina organizmą, suteikia daug energijos, padeda sintetinti D,E,K,A vitaminus.

Ir atvirkščiai  –  vartojantys vien liesus maisto produktus ir dar “suderintus” su saldžiais bei krakmolingais angliavandeniais, užpildo mūsų ir viso pasaulio ligonines, širdies  –  kraujagyslių bei onkologinius skyrius.

Abejoti neverta: riebalai yra gėris.

Tačiau nereiktų į viską žiūrėti taip paprastai. Keistas dalykas: nors dietologai bei medikai po truputėlį riebalus “įsileidžia”, tačiau, visko iki galo nepasako. Nutyli pačius svarbiausius dalykus, gali būti, kad dėl nežinojimo, o gal ir iš inercijos. Juk tiek metų buvo tvirtinama, kad riebalai kemša kraujagysles (realybėje  –  atvirkščiai), kad “gamina” blogąjį cholesterolį, kad kenkia širdžiai, kad, dabar vėjams pučiant tiesiog iš priešingos pusės, kažką naujo pripažinti vis tik labai sunku. O gal tai tik laikini vėjai? Gal po penkmečio, dešimtmečio, visi vėl atsisuks atgal, į mums taip įprastą liesą ir augalinę mitybą?

Štai tokios abejonės  ir toliau sargdins ir, nebijau to žodžio  –  marins, tūkstančius ligonių visame pasaulyje.

Jei mėgstama vadovautis blaivia galva, turi būti aiškus vienas dalykas, susijęs su visais riebalais. Kuo riebalas stabilesnis  –  tuo saugesnis. Bet tai dar ne viskas. Stabilumas turi būti priimtinas organizmui, įprastas, virškinimo fermentai turi suprasti, su kuo susidūrė ir sėkmingai suvirškinti. Paaiškinu: mašininė alyva, ypač ta, kur brangi ir vadinama “sintetine” yra labai stabili, atspari temperatūrų kaitai ir mechaniniam poveikiui. Tačiau organizmas tokios nepriimtų  –  tai keistas, neįprastas ir smarkiai toksiškas mišinys, absoliučiai netinkantis mitybai.

Taigi, ir toliau mąstant blaiviai, prieiname šiokios tokios, gana svarbios išvados  –  dirbtinai stabilizuoti riebalai nėra natūralūs, todėl organizmas jų “nesupranta”, ar supranta tik iš dalies, o nesuprastoji riebalo dalis gali baisiai pakenkti, nunuodyti iš karto, ar nuodyti palengva, tačiau stabiliai. Taigi, drąsiai ir be abejonių iš savo mitybos metame kelias riebalų grupes: absoliučiai visus rafinuotus aliejus, transriebalus bei margarinus.

Rodos, didžiausio brudo atsikratėme, tačiau tai dar ne viskas. Liko to brudo, ir nemažai, tačiau ties šia vieta dietologai bei “atsivertę” medikai labai dažnai klysta.

Įveikę apskritai, riebalų baimę. naujieji pranašai niekaip negali įveikti sočiųjų riebalų rūgščių baimės.

Ir toliau įkyriai bei įtikinamai aiškinama (panaršykite googlej, paskaitinėkite apie riebalus), kad sveikiausia vartoti polinesočiąsias riebalų rūgštis, o sočiosios  –  tai blogasis cholesterolis ir greita mirtis :)

Gaila, čia vėl šaunama pro šalį. Mes gi jau žinome, kad stabilumas mūsų organizmui smarkiai patinka, tačiau tas, natūralus stabilumas. Sočiosios riebalų rūgštys  –  stabilumo garantas. jei dar vis esame blaivūs, turėtume pripažinti, kad sočiosios riebalų rūgštys yra viršesnės už polinesočiąsias, o štai šito naujieji pranašai pasakyti niekaip neišdrįsta. Arba nesuvokia. Juk sakiau  –  bandome mąstyti blaiviomis galvomis, ne visiems gi tokia prabanga!

Taigi, riebalų pasaulyje turėtume vadovautis dar vienu nesugriaunamu teiginiu  –  sočiosios riebalų rūgštys yra stabilus ir organizmo mėgstamas gėris. Polinesočiosios  –  hm, tokios, ant ribos. Jei šviežios  –  gali būti gėris, jei kiek pabuvusios  –  akivaizdžiai kenksmingos.

Tad dauguma nerafinuotų (atkreipiu dėmesį, kad apie rafinuotus net nebekalbame, jie mums neegzistuoja) augalinės kilmės aliejų iš esmės balansuoja ant negarantuoto gėrio ir aiškaus blogio ribos.

Dietologai nedrįsta sakyti, kad, pavyzdžiui, nepasterizuotas saulėgražų aliejus gali būti naudingas tik tuo atveju, jei naudojamas ypač šviežus ir nedideliais kiekiais. Sakykite, kam pirkti puslitrį butelį tokio aliejaus? Juk nauda tik iš šaukštelio, kito, o po to aliejus gana greitai sensta, įgauna kartumą, o toks jau nuodija organizmą.

Lietuvoje smarkiai reklamuojamas rapsų aliejus. Giriamasi, kad jis žinomas jau tūkstančius metų, tik, jokiu būdu nepabrėžiama, kad tuos tūkstančius metų jis buvo vartojamas, kaip alyva kažkam sutepti ar ugniai kūrenti, o maistui naudoti pradėtas gana neseniai. Ir, nors jo sudėtis nėra tokia jau baisi (pagal riebalų rūgščių sudėtį), tačiau sensta ir jis, o kas blogiausia  –  tokio riebalo mūsų organizmai nelabai ir atpažįsta. Tai neįprastas riebalų rūgščių mišinys. Gal būtų galima prie jo ir priprasti, tačiau tam reiktų šimtų, tūkstančių metų. Dabar jo vartojimas primena vaisto bandymą su medicininėmis pelėmis, tik šiuo atveju bandymuose dalyvauja žmonės, savanoriai. Gal jis ir nėra labai kenksmingas. O gal ir labai. Aš nežinau, tačiau, patikėkite, ant savęs to išbandyti tikrai netrokštu. Nes galiu rinktis iš jau seniai patikrintų riebalų.

Taigi, jau turėjote suprasti, kad augalinės kilmės riebaliukai nėra joks gėris, o kartais jie gali netgi smarkiai apnuodyti organizmą, jau nekalbant apie Omega 6 riebalų rūgščių perteklių kai kuriuose jų.

Tačiau dar yra tokios mononesočiosios riebalų rūgštys. Jos nėra tokios stabilios, kaip sočiosios, tačiau daug patvaresnės už polinesočiąsias. Ir, jei toks riebalas teisingai laikomas (vėsiai bei tamsiai), jis labai ilgai gali būti stabilus, ant šio riebalo galima sėkmingai kepinti.

Kiaulės taukai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Pasirodo, augalinio gero riebalo vis tik yra: tai  –  kokosų bei tyras alyvuogių aliejus. Taip pat sveikatą ypač teigiamai veikia natūralus, šalto spaudimo palmių aliejus, tačiau nesufalsifikuoto gauti gana sunku.

Kokoso ir alyvuogių aliejai tinka visiems, tačiau jums praverstų žinoti kai kurias įdomias detales. Jei žmones suskirstyti į tris grupes (pagal medžiagų apykaitą), jas apibūdinti būtų galima maždaug taip: lėtoji grupė, vidutinioji (norma) ir greitoji.

Lėtąjai grupei priklauso maždaug toks tipas: turi antsvorį, sulėtėjusi medžiagų apykaita, nuolatinis nuovargis, nenoras judėti, poreikis ilsėtis.

Vidutiniąjai  –  normalūs žmonės, kurių yra dauguma. Antsvorio nėra, arba jis nedidelis, noras judėti ir ilsėtis.

Greitąjai priklauso žmonės su greita medžiagų apykaita. Dažnai tokie žmonės gali daug valgyti, tačiau vis tiek yra liesi. Jiems reikia nuolat judėti, ramiai pabūti sunku. Tačiau gali trūkti energijos, kuri papildoma eiliniu pavalgymu.

Taigi, riebalus vartoti privalo visos grupės, tačiau toms, nukrypusioms nuo normos, rekomenduojami skirtingi aliejai.

Lėtiesiems ypač tiks alyvuogių aliejus, greitiesiems  –  kokoso. Normaliąjai grupei tinka abu.

Beje, kalbu tik apie augalinės kilmės riebalus, nes noriu pasakyti, kad jų, naudingų, yra labai mažai. Realiai  –  kokoso, palmių ir alyvuogių. Tiesa, labai normalūs riebalai randami avokaduose. Su visais kitais nerizikuočiau, išskyrus prieskoninius aliejus (sezamo, moliūgų sėklų ir pan.)

Didžiąją dalį riebalų, gyvenant tokioje šaltoje žemelėje, kaip Lietuva, turėtų būti gyvulinės kilmės. Tai  –  taukai, lašiniai, pieno riebalai.

Sviestas, kiaulės taukai  –  privalėtų būti mūsų visų virtuvių senbuviai.

Dar užsiminsiu apie pieno riebalus, vadinamus “ghi”. Iš tikrųjų, tai yra ilgai kaitintas sviestas, todėl savo kokybe šviežiam sviestui prilygti negali. Taip, ghi labai išpopuliarintas, tačiau, supraskite teisingai: tokioj didelėj šaly, kaip Indija (iš kur ir atkeliavo šip produkto gamybos receptas), trūkstant šaldytuvų, o dar ir turint tūkstantmetes pieno produktų vartojimo tradicijas, reikėjo univesalaus ir patogaus konservavimo būdo. Sviesto kaitinimas  –  vienas jų. Tačiau mes gi mąstome bliaviai, tiesa? Tad, turėtume žinoti, kad šviežias produktas už konservuotą yra daug geriau, todėl, jei tik turime galimybę, visada rinkitės šviežią sviestą, o ne lydytą, pavadinimu ghi. Žinokite, kad kaitinant sviestą, jame atsiranda transriebalų. O kam mums jie reikalingi? Todėl, prieš pirkdami brangų ghi, gerai pasvarstykite: kam to reikia?

Prirašiau čia visko…

Sumuojame rezultatus.

Gyvenant Lietuvoje ar į ją panašioje šalyje šiai dienai turime pakankamą sveikatai naudingų riebalų pasirinkimą:

kokoso aliejus;

tyras alyvuogių aliejus;

tikras palmių aliejus;

sviestas;

įvairūs gyvūnų taukai  –  kiaulių, ančių, žąsų, vištų ir t.t.

Mažai? Manau, kad pakanka. Tiesa, niekaip negalima užmiršti kiaulės lašinių. Tai yra gėris Nr. 1!

Dar vienas patarimas:

Jei priskyrėte save kokiai nors mano aprašytai žmonių grupei, vertėtų žinoti, kad lėtiesiems labiau tinka riebalai, kuriuose dominuoja mononesočiosios riebalų rūgštys, greitiesiems  –  sočiosios, o normaliems  –  ir tos, ir anos. O dėl nesočiųjų riebalų rūgščių nesukite galvos  –  jų yra praktiškai visuose normaliuose riebaluose, tad, nuskriausti neliksite, bet nebus ir nesveiko pertekliaus!

Ir dar viena įdomybė: kai mums teigiama, kad sveikiausia vartoti NESOČIĄSIAS riebalų rūgštis, su tuo iš dalies reikia sutikti. Kiekvienas riebalas – įvairių rūgščių mišinys, tai yra, polinesočiųjų, mononesočiųjų ir sočiųjų riebalų mišinys. Spėkite, prie kokių riebalų priskiriami, pavyzdžiui, kiaulės taukai? Sakysite, prie sočiųjų? Klystate! Kiaulių taukų sudėtis: sočiosios riebalų rūgštys – apie 43%, mononesočiosios – 49%, polinesočiosios – 8%. Kaip matote, mononesočiųjų (o tai taip pat nesotusis riebalas) ir polinesočiųjų (nesotus) riebalų rūgščių suma – 57, o sočiosios sudaro tik 43%. Taigi, kiaulės taukai priskiriami… nesotiesiems riebalams! Kaip jau minėjau, lėtiems žmonėms reikia mononesočiųjų, iš esmės – nesočiųjų riebalų, tad, storuliukams kiaulės taukai – labai ir labai į sveikatą!

 Sočiosios riebalų rūgštys %Mononesočiosios riebalų rūgštys %Polinesočiosios riebalų rūgštys %Smilkimo temp. °C
Kokoso riebalai9262177
Sviestas66304150
Lydytas sviestas (ghi)62284 - polinesotieji
6 - transriebalai
252
Lajus54433200
Palmių aliejus493714230
Kiauliniai taukai43498188
Medvilnės sėklų aliejus252550216
Avokadas207010250
Alyvuogių aliejus19738190
Žemės riešutų aliejus175132160
Sojų aliejus152362241
Sezamo aliejus144343177
Kukurūzų gemalų aliejus142957236
Vynuogių sėklų aliejus121771204
Dygminų aliejus101575107
Saulėgražų aliejus82765246
Sėmenų aliejus81379107
Rapsų aliejus76330246

Saulius Veržikauskas

Patiekalai ketogeninei mitybai
Skaitiniai
Paplepėjimai

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/04/taukai-1024x768.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/04/taukai-150x150.jpgSaulius VeržikauskasPaplepėjimaiSkaitiniaiViskas apie riebalusaliejus,ghi,riebalai,sviestas,taukaiRiebalai, riebus maistas pasaulyje jau reabilituoti. Nekyla jokių abejonių  -  riebi mityba yra teisinga, tausoja sveikatą ir stiprina organizmą, suteikia daug energijos, padeda sintetinti D,E,K,A vitaminus. Ir atvirkščiai  -  vartojantys vien liesus maisto produktus ir dar “suderintus” su saldžiais bei krakmolingais angliavandeniais, užpildo mūsų ir viso pasaulio ligonines, širdies...