Verslo pietūs, konferencijos, įvairūs renginiai ar priėmimai dažnai vyksta saikingai vartojant alkoholinius gėrimus (vynas, konjakas). Nustatydamas leistiną iki 0.4 promilių ribą įstatymų leidėjas netiesiogiai parodo, kad alkoholio vartojimas ir vairavimas gali būti suderinami. Pasitaiko atvejų, kai pačių vairuotojų nuostabai alkotesteriai parodo net iki vienos promilės rezultatą, nors vairuotojai yra visiškai tikri, kad tai negali būti objektyvi tiesa.

2014 metais Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama byla (ATP-1082-387/2014), kurioje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad vairuotojas į alkotesterį pripūtė 0,65 promiles, tačiau po 1 val. 47 min. atvykus į toksikologijos laboratoriją ir paėmus kraujo tyrimui buvo nustatyta, kad asmens organizme etilo alkoholio nerasta.

Teisėjas šioje byloje pakomentavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, paaiškino, kad rezultatų lyginimas yra susijęs su medicinos, t.y. specifinėmis mokslinėmis žiniomis, todėl tai nėra tokią išvadą priėmusio teismo kompetencijos sritis. Teismas parodė, kad negalima sureikšminti alkotesterio rodmenų, tačiau turi būti imtasi kitų priemonių, nustatančių objektyvią tiesą teisme dėl asmens neblaivumo pasitelkus kitus specialistus, atliekant ekspertizes ar kitus veiksmus. Tokią nutartį priėmęs teisėjas yra paaukštintas iki Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, o tokie reti, bet pasitaikantys asmens teises efektyviai apginantys teismų sprendimai parodo, kad jeigu vairuotojas abejoja dėl alkotesterio rodmenų ir ketinama ginčą perkelti į teismo salę, rekomenduojama per kuo trumpesnį laiką atvykti į toksikologijos laboratoriją ir atlikti kraujo tyrimus. Jeigu gautas rezultatas iš esmės skiriasi, galimai bus patikėta jūsų įvykių dėstymo versija.

Daugelis ekspertų ir mokslininkų vieningai sutaria, kad tiksliausiai etilo alkoholio kiekis organizme nustatomas atliekant kraujo tyrimą, nes tą daro kvalifikuotas specialistas tam paruoštoje laboratorijoje. Etilo alkoholio kiekio nustatymas alkotesterio pagalba priklauso nuo daugelio subjektyvių ir galimai atsitiktinių dalykų: nuo tikrinančiojo supratimo, kaip funkcionuoja alkotesteris, nuo kruopščių veiksmų atlikimo paruošiant tikrinamąjį asmenį testui.

Pirma, alkotesterio naudojimo instrukcijose būna įrašas, reikalaujantis įsitikinti, kad tiriamasis asmuo nevartojo alkoholio per paskutines 15-20 minučių, nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerūkė bent dvi minutes. Ar visais atvejais prieš prašant pasitikrinti alkotesteriu jums užduoda šį klausimą? Tikrinamasis asmuo neprivalo žinoti apie tokias alkotesterio instrukcijas ir jam nedraudžiama vairavimo metu rūkyti ar valgyti maistą. Teismuose pasitaiko tokių atvejų, kai aiškinantis aplinkybes sužinoma, kad tikrinamajam asmeniui paprasčiausiai nebuvo užduoti tokie klausimai ir tai galimai lėmė, kad buvo iškreipti gautini objektyvūs duomenys. To paties alkotesterio instrukcija anglų kalba sudaro daugiau kaip 50 puslapių, o lietuviškas variantas dėl kažkokių priežasčių yra sutrumpintas iki 20 puslapių. Instrukcijoje anglų kalba papildomai nurodyta, kad tikrinti asmens iš karto negalima, kai jį kamuoja žagsulys, jeigu asmuo atsiraugėjo, iš naujo būtina laukti 15 minučių. To paties modelio alkotesterio instrukcijoje rusų kalba yra nurodyta, kad negalima tikrinti asmens, jeigu jis naudojo burnos gaiviklį, pagamintą spirito pagrindu, vartojo vaistinius preparatus ar geriamuosius lašus. Kyla klausimas, ar lietuviškas instrukcijos vertimas yra autentiškas ir kaip jis yra suderintas su paties gamintojo išleista ir tikrinimo metu galiojančia instrukcijos versija, jeigu Lietuvoje asmuo pasirenka gynybos versiją, kad jis geria vaistinius preparatus, tai jo paaiškinimai, net jeigu jie ir nuoširdūs, visiems kelia šypseną, net teisėjams.

Antra, Jungtinėje Karalystėje gamina gerus alkotesterius. Jie yra populiarūs Lietuvoje, tačiau skirtingai nei Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje yra paplitę tokie kone nacionaliniai gėrimai kaip kefyras arba gira. Pavyzdžiui, vieno pieno perdirbimo bendrovės tinklalapyje nurodoma, kad kefyre dėl mielinio rūgimo susidaro alkoholis: vienos dienos rūgimo riebiame kefyre yra 0,2% alkoholio, dviejų dienų – 0,4%, trijų dienų – 0,6 %. Giros gamintojai ant savo gaminio oficialiai nurodo, kad giroje gali būti iki 1,2 % alkoholio – tai reiškia, kad prie vairo sėdintis asmuo ir vartojantis šiuos gėrimus legaliai į organizmą priima alkoholį, tad vargu, ar alkotesterio užsienio gamintojai numatė tokią neeilinę, bet alkotesterio rezultatus galinčią nulemti aplinkybę, juolab jeigu asmuo išgėrė vieną bokalą alaus ir vieną bokalą giros. Tad nevertėtų labai kritikuoti ir politikus, kurie viešai replikuoja apie giros įtaką organizmui.

Prieš atliekant kraujo tyrimą laboratorijoje gydytojas asmeniui iš pradžių duoda papūsti į alkotesterį. Analizuojant specialistų išvadas, matyti, kad prieš pat kraujo paėmimą alkotesteris rodė 0,2 promilės alkoholio, o iš karto paimtas kraujo mėginys ir pagal jį atliktas kraujo tyrimas pateikdavo 0,00 promilių rezultatą. Skirtumai tarp techninių galimybių dažnai būna tiesiog akivaizdūs.

Trečia, alkotesterio instrukcijoje nurodoma, kad prietaiso darbinė temperatūra yra nuo -5 iki +50 laipsnių. Jeigu asmuo buvo tikrinamas lauko sąlygomis žiemos metu, kai temperatūra siekė -15 laipsnių, galima daryti prielaidas, kad prietaisas galėjo rodyti netikslius duomenis. Gamintojas deklaruoja, kad esant kitoms sąlygoms, prietaisas apskritai neveiktų, bet jeigu jis sugebėjo veikti, tai ar visiškai tikslius rezultatus apskritai jis rodė (?).

Ketvirta, kiekvienam alkotesteriui yra išduodamas patikros sertifikatas iš kurio matosi, kada buvo atlikta paskutinė patikra ir iki kada ši patikra galioja. Dažniausiai visiems alkotesteriams yra nustatomas bendras šešerių mėnesių terminas. Vis dėlto, susipažinus su vieno iš plačiai naudojamų alkotesterio modelių instrukcija anglų kalba, matyti, kad jo gamintojas įtvirtina, kad norint, jog X modelis veiktų visu pajėgumu ir tiksliai, jo kalibravimas turi būti tikrinamas periodiškai, pavyzdžiui, kas du mėnesius <…>. Vadinasi, jeigu patikrinimas buvo atliekamas sertifikato galiojimui dar nepasibaigus, bet tam galiojimui einant link pabaigos, galima teigti, kad ir čia yra erdvės abejoti, ar alkotesteris tikrinimo metu funkcionavo tiksliai ir ar nebuvo reikalinga atlikti eilinės metrologinės patikros anksčiau nei baigia galioti išduotas sertifikatas. Tuo labiau, kad naujas sertifikavimas įprastai reikalaujamas po šešių mėnesių, nors kaip minėta, gamintojas nurodo, kad naujo sertifikavimo gali prireikti jau ir po dviejų mėnesių naudojimo. Teisminis ginčas ir bylos tyrimas (pasitelkiant ir ekspertus) gali atskleisti įdomių detalių, o teisėjai turi būti itin aktyvūs ir dėmesingi tokiose bylose.

Penkta, eilinio reido metu asmeniui duodama tik pasitikrinti alkotesteriu ir pagal gautus duomenis priimamas atitinkamas sprendimas bausti arba nebausti asmenį, tačiau jeigu įvyksta eismo įvykis, per kurį automobilis apgadinamas arba nukenčia žmonės, tada pradeda galioti nerašyta taisyklė, kad vairuotojams būtina atlikti ir kraujo tyrimą. Tad ar tai nėra kuriozas, kai visuomenėje (tuo pačiu ir teismui) sudaromas absoliutus įsitikinimas alkotesteriu gautų duomenų tikslumu, tačiau esant kiek kitoms sąlygoms tų duomenų jau nepakanka ir visiškai teisingai išvadai atlikti pareikalaujamas ir kraujo tyrimas.

Taigi nagrinėjant bylą teisme svarbiausia yra sukelti kuo daugiau abejonių dėl aplinkybių, kurioms esant buvo atliekamas testas alkotesteriu, nes bendras teisingumo principas reikalauja, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti (specialistų paaiškinimais, ekspertizės aktais) turi būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nors teismai vis dar nepagrįstai yra linkę suabsoliutinti alkotesteriu gaunamų duomenų teisingumą.

Juo labiau, kad šiuo metu dominuoja tokia situacija, kad alkotesterio valdytojas tikrinančiajam asmeniui dažnai siūlo tiesiog sutikti su alkotesterio parodymais, nes tai neva leis išvengti didesnės atsakomybės, tačiau visais atvejais rekomenduotina pačiam asmeniui vertinti aplinkybes kaip vartoto alkoholio kiekį, laiką, bendrą savijautą, toleranciją alkoholiui ir t.t. bei tik tada savarankiškai ir neįtakojamam pasinaudojant savo teisėmis priimti sprendimą. Galiausiai visada yra galimybę paskambinti kitiems, kurie geriau išmano tokias situacijas ir pasitarti dėl savo teisių realizavimo galimybių konkrečioje situacijoje, kurioje kiti skubina Jūs atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą. Be to, apie tai užsimena ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis.

Antai, teisme buvo nagrinėjama byla, kai asmuo į alkotesterį įpūtė 0,5 promilių, tačiau po 1 val. 38 min. iš šio asmens buvo paimtas kraujo tyrimas, iš kurio buvo nustatyta, kad jo kraujyje yra rasta 0,19 promilių. Aiškinantis bylos aplinkybes teisme buvo paprašyta, kad Valstybinė medicinos tarnyba pateiktų savo išvadą, kuri pažymėjo, kad suaugusio žmogaus organizme per 1 val. 38 min. laikotarpį oksiduojama nuo 0,16 iki 0,41 procento etilo alkoholio ir kadangi byloje nebuvo kitokių patikimų įrodymų, koks galėjo būti alkoholio kiekis organizme prieš 1 val. 38 min., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė teismo taikyti būtent žemesnę 0,16 procentų vertę, nes prie gauto kraujo tyrimo rezultato 0,19 pridėjus 0,16 išeina, kad prieš 1 val. 38 min. asmens organizme galėjo būti tik 0,35 procentų alkoholio ir tai neviršija 0,4 leistinos normos. Tačiau teismas nusprendė pats pabūti šioje byloje ekspertu ir paprasčiausiai sudėjo 0,16 ir 0,41 bei savarankiškai išvedė 0.30 vidurkį, kuris jau netenkino atsakomybėn traukiamą asmenį (0.30 pridėjus prie 0.19 gaunamas bendras 0.49 rezultatas).

Manytina, kad daugiau aiškumo gali įvesti būtent įstatymo naujovė, kuri numato baudžiamąją atsakomybė už nustatytą didesnį nei 1,5 promilių girtumą, taigi jeigu asmuo bus pasiryžęs gintis nuo kaltinimų ir ginčyti alkotesterio parodymus, kad jis įpūtė ne 1,5 ir daugiau, o tik 1,49 ir mažiau, teismas turės vertinti byloje surinktus skirtingus duomenys dėl alkotesterio ir kraujo tyrimo žymiai atsargiau ir nenukrypstant nuo baudžiamojo proceso teisenos, nei dabar tai daroma administraciniame procese. Kaip ateityje įvykiai šioje srityje besirutuliotų, prieš sėsdami prie vairo visada būkite tikri dėl savo veiksmų ir gal net pajuokaujant galima pasiūlyti vežiotis su savimi kefyro ar giros buteliuką. Be to, jeigu pakliūsite į nepageidautiną situaciją, visada stebėkite tikrinančiojo asmens veiksmus – jeigu Jūs nematėte, kaip ant alkotesterio buvo uždėtas vienkartinis pūtimo antgalis, prašykite, kad pakeistų nauju, nes kas žino, gal Jums pasiseks ir tą dieną ar vakarą prie savęs niekas jau neturės likusių nepanaudotų pūtimo antgalių, bėgantis laikas bus Jūsų sąjungininkas.

Parengė advokatas Andrius Krištapavičius

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/10/alkotesteris.pnghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/10/alkotesteris-150x150.pngHarmonioĮdomybėsadvokatas,advokatų kontora,alkotesteris,girtumas,promilėsVerslo pietūs, konferencijos, įvairūs renginiai ar priėmimai dažnai vyksta saikingai vartojant alkoholinius gėrimus (vynas, konjakas). Nustatydamas leistiną iki 0.4 promilių ribą įstatymų leidėjas netiesiogiai parodo, kad alkoholio vartojimas ir vairavimas gali būti suderinami. Pasitaiko atvejų, kai pačių vairuotojų nuostabai alkotesteriai parodo net iki vienos promilės rezultatą, nors vairuotojai yra...